Lietuvoje apie Tarptautinę vyrų dieną mažai kas žino, todėl primename, kad šiandien, šeštadienį, ji minima dešimtą kartą. Ta proga nusprendėme su garsiais vyrais pakalbėti ne kokia nors stereotipine tema, o apie emocijas iki ašarų. Kai ieškojome herojų, dažniausiai išgirsdavome mandagų atsisakymą kalbėti, paaiškinimą, kad ši tema labai jautri, prašymą paskambinti vėliau, o tada – tik ilgus signalus.
Tačiau savimi pasitikintys vyrai nepabūgo atvirauti. Su mumis sutiko pasikalbėti olimpinis čempionas disko metikas Virgilijus Alekna, jaunimo mėgstamas muzikantas Tomas Sinickis, šaunusis pramogų pasaulio atstovas Vitalijus Cololo, populiarus dainininkas Povilas Meškėla, verslo atstovas Vytas Zabilius, sparčiai garsėjantis operos dainininkas Rafailas Karpis, baleto žvaigždė Nerijus Juška, žinomas aktorius ir bardas Saulius Bareikis.
Sukrečiantis potyris
Vienas garsiausių Lietuvos sportininkų Virgilijus Alekna sėkmei ar nesėkmei neteikia daug reikšmės: „Vieną kartą laimi, kitą – pralaimi. Toks tas sportas, nugalėtojas būna tik vienas.“ Pasaulio ir olimpinių žaidynių čempionas sako, kad niekada nėra verkęs dėl kokios nors
 |
| Artūro Gimžausko nuotr./Disko metimo finalo akimirkos |
sportinės nesėkmės. Jo įsitikinimu, neverta išgyventi ir dėl materialių dalykų. Tačiau Virgilijus prisipažįsta, jog didžiajame sporte yra buvę akimirkų, kurios jį sugraudino. „Kai stovi ant aukščiausios pakylos, matai kylančią Trispalvę ir girdi Lietuvos himną, akyse nevalingai pasirodo džiaugsmo ašaros“, – apie daugiatūkstantinės minios akivaizdoje sumišusį pergalės, pasididžiavimo savo šalimi ir savo rezultatu skonį pasakoja disko metikas.
Tačiau didžiausias sukrečiantis potyris, privertęs garsų sportininką apsiašaroti, – dukrelės Gabrielės atėjimas į šį pasaulį. Kai gimė sūnūs Mykolas ir Martynas, V.Alekna buvo išvykęs iš Lietuvos ir negalėjo būti šalia žmonos. Gimstant jaunėlei sportininkas buvo Lietuvoje ir nedvejodamas ryžosi palaikyti mylimą moterį. „Vaiko gimimas – pats džiaugsmingiausias, iki širdies gelmių sukrečiantis įvykis. Jį matydamas apsiverki džiaugsmo ašaromis“, – kalba trijų vaikų tėtis.
V.Alekna nemano, kad auklėjant berniukus teisinga stengtis jiems įteigti nuostatą, jog vyrai neverkia. Juk vaikai turi jausmus, jiems kyla emocijos, kurias reikia išlieti.
Verkia dėl praradimų
Ciniškais komentarais pagarsėjęs muzikantas ir dainininkas Tomas Sinickis apie vyrų ašaras šneka netikėtai atvirai. Jis mano, kad vyrą, kaip ir moterį, gali pravirkdyti bet kas. „Ašaros yra normali reakcija, įgimta emocijos raiška, būdinga visiems žmonėms“, – tvirtina T.Sinickis.
 |
| Tomas Sinickis |
Muzikantas sako, kad jų nereikėtų gėdytis ar slėpti. Emocijų slopinimas, Tomo įsitikinimu, yra kenksmingas sveikatai, o kai žmogus pradeda gniaužti jausmus, tada ir prasideda visokios krizės. Dainininkas neprisimena, kada pastarąjį kartą verkė, tačiau prisipažįsta, kad ašarą išspausti jam gali gyvenimiškos situacijos – tokios, kurios paliečia tiesiogiai. Filmai, įvairūs televizijos reportažai ir kitokios fikcijos vyro negraudina. „Verkti galiu iš pykčio. Verkiau praradęs draugus, pajamas, dėl įvairių kitų didesnių netekčių“, – prisipažįsta jis. T.Sinickis įsitikinęs, kad nėra tokio žmogus, kuris būdamas suaugęs niekada neverkė. Juk dažniausiai gėdijamasi ne pačių ašarų, o priežasčių, dėl kurių jos rieda.
Už durų apsiašarojo
Humoristas Vitalijus Cololo šia jautria tema telefonu kalba lengvai. Jo manymu, vyras privalo sugebėti valdyti emocijas taip, kad prie kitų žmonių neimtų ašaroti. „Pavyzdžiui, atsitinka kokia nors nelaimė. Moterys dažniausiai reaguoja ašaromis. Šalia esantis vyras juk negali prisidėti prie „choro“, jis privalo kontroliuoti situaciją, būti atrama“, – dėsto pašnekovas. Tokią vyro savybę, pasak Vitalijaus, galima išugdyti tik nuo vaikystės, todėl auklėjant berniuką aiškinimas, kad vyrai neverkia, yra reikalingas ir prasmingas.
„Vyras gali verkti vienas arba šalia artimo draugo, bet jokiu būdu ne prie moterų“, – kategoriškai pareiškia humoristas. Klausiu, ar pačiam kada nors teko apsiašaroti? „Teko, – neslepia vyras. – Esu verkęs dėl širdies dalykų, dėl šeimos, bet niekas to nematė.“ Kaip pavyksta susivaldyti? „Kartais išdavikiškai ima drebėti balsas. Tada turiu tris kartus įkvėpti, susiimti, pabandyti atitolti nuo tos situacijos“, – sako Vitalijus.
Ar tai reiškia, kad niekas šeimoje nematė verkiančio humoristo? Telefono ragelyje girdėti linksmas sutuoktinės Ingos balsas: „Verkei verkei, tavo mama man pasakojo.“ Vitalijus
 |
| Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Lino Samėno receptų knygos „Virtuvės knyga“ pristatymas |
surimtėja. „Net neprisimenu, nes buvau tikrai susijaudinęs. Žmonai teko daryti labai sudėtingą Cezario pjūvio operaciją. Turbūt laukdamas už durų apsiašarojau, o mama ir papasakojo Ingai“, – prisimena jis. Vyras teigia, jog tokios ašaros yra „teisingos“, tačiau patikina, kad nepradėjo verkti prie ligoninės durų ar pašalinių žmonių.
V.Cololo neslepia, kad jį gali sujaudinti gera knyga ar filmas, ir tai išduoda veido išraiška, žvilgsnis, šypsena. „Emocijos kunkuliuoja viduje, bet galima pastebėti, nes vyras, kuris šiaip jau pagamintas iš kietos medžiagos, pasidaro tarsi vatinis ar zefyrinis. Žmogus jaučia nuostabą, jausmų pakilimą. Tuo metu veido bruožai tartum suminkštėja, atsiranda nekalta šypsena. Paskui vėl tampi koks esi“, – atvirauja pašnekovas.
Sakoma, kai kurie humoristai gyvenime nėra linksmi, net priešingai. „Tai blogi humoristai. Aš – ne aktorius, esu pedagogas, bet jei juokauju, darau tai nuoširdžiai. Kai auklėju vaiką ar banke tvarkau reikalus, būnu rimtas. Viską darau iš širdies“, – tikina Vitalijus.
Manikiūras – irgi vyriška
V.Cololo netikėtai pareiškia, kad tikras vyras gali ne tik verkti, bet ir kvepintis, net manikiūrą darytis. „Tikras vyras yra tas, kurį tokiu laiko moterys. Tačiau ne tas, kuris pats apie save taip mano“, – įsitikinęs pašnekovas.
Panašiai yra ir dėl menininko talento. Jį gali įvertinti žiūrovai, bet ne pats. „Nešioti organą tarp kojų dar nereiškia būti vyru. Gali būti ir vištgaidis, o įsivaizduoti esąs tikras vyras“, – juokiasi Vitalijus.
„Meškėla, gesink šviesą“
Populiarus dainininkas Povilas Meškėla iškart prisipažįsta esąs jautrus. Ir patikina, kad tokių kaip jis – daugybė. „Kiek pažįstu meno ir pramogų pasaulio vyrų, jie yra jautrūs, bet dažniausiai to neparodo“, – tvirtina atlikėjas. P.Meškėla nesėkmes išgyvena tyliai – savyje. Taigi galima sakyti,
 |
| Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./P.Meškėla |
kad yra santūrus. Kartais jis pasipasakoja „teisingiems“ žmonėms. Ką reiškia „teisingi“? „Tai tokie žmonės, kurie išklauso ir supranta, – paaiškina pašnekovas. – Vis dėlto nenoriu, kad mane užjaustų. Nepratęs. Man geriau patylėti, vienam paliūdėti ir po truputį tą liūną iškošti. Tokiais atvejais laikas yra tavo draugas. O jei kam nors išsikrausi, kitą dieną gali sulaukti ir atgarsių. Esu „sudegęs“ ar bent ne taip suprastas. Taigi geriau pačiam viską susidėlioti.“ Jam apskritai nepatinka žmonės, kurie dėl nesėkmių inkščia.
P.Meškėla teigia anksčiau labiau trykšdavęs emocijomis. Išgyvendavęs dėl mažiausios smulkmenos. Dainininkas šmaikštauja, kad jo akumuliatorius, matyt, galiausiai išsikrovė. Išmoko ramiau į viską reaguoti. Santūrumas atsirado įgijus gyvenimiškos patirties. Jis juokiasi, kad dabar nusiramina pasikalbėdamas su savimi. „Meškėla, gesink šviesą“, – liepia sau dainininkas.
Nebijo prisipažinti
Kas santūrųjį vyrą labiausiai jaudina ir graudina? Atlikėjas sako, kad jį veikia jausmingi filmai. P.Meškėla mėgsta rusų kiną. “Neseniai žiūrėjau filmą „Vyresnysis sūnus“, kurį iki tol mačiau kokius 8–10 kartų. Šioje senoje kino juostoje vaidina Jevgenijus Leonovas, Michailas Bojarskis, Nikolajus Karačencovas. Žiauriai graudu, – tvirtina jis. – Kai žiūriu tokius filmus, gerklėje atsiranda gumulas, verkiu.„ Kartais anksti našlaičiu tapusio P.Meškėlai akys pritvinksta ašarų, kai jis prisimena liūdniausius gyvenimo įvykius. Tačiau tai būna retai. Vyrui sunku prisiminti, kada pastarąjį kartą jis buvo dėl to susigraudinęs. „Nebūna, kad ašaročiau nei iš šio, nei iš to. Bet nebijau prisipažinti: esu vyras, kuris kartais verkia“, – atvirai kalba P.Meškėla. Jo nuomone, tai ne silpnumas, o stiprybė, nes parodo, kad vyras yra nuoširdus ir tikras.
P.Meškėla – trijų sūnų tėvas. Jam žinomas posakis: „Vyrams verkti nedera.“ Panašiai auklėjo savo berniukus. Mat tokios yra tradicijos. „Sūnui įprasta sakyti: „Tu esi vyras.“ Ir aš ką nors tokio kalbėdavau“, – prisipažįsta dainininkas.
Ką jis mano apie teiginį, kad vyrai vadovaujasi logika, o jausmai ir emocijos lieka nuošalyje? „Laikai pasikeitė – dabar vadovauja moterys“, – šypsosi P.Meškėla. Buvęs sunkiojo roko ir „metalo“ atlikėjas mano, kad dailiosios lyties atstovės būna net kietesnės už vyrus. Tvirtina pats pažįstantis ne vieną tokią moterį. Ir žino vyrų, kuriuos galima vadinti mėmėmis.
Vietoj ašarų – sportas
Nekilnojamojo turto agentūros „Ober–Haus“ direktorius Vytas Zabilius sako, kad vyrai psichologiškai nusiteikę neverkti, jausmus gniaužia savyje, tačiau jautresniems kartais ištrykšta viena kita ašara. Ar direktorius kada nors buvo apsiverkęs? „Ai, gal ir teko kokią ašarą išspausti“, – nusišypso ir į smulkmenas nesileidžia V.Zabilius. Pasak pašnekovo, galima būtų išsiverkti kaip moterims, bet geriau išsikrauti sportuojant. „Vyrai įtampą išlieja ne ašaromis, o ieškodami ekstremalių pojūčių, – kur nors neria, skrenda. Kiti mušasi gatvėse“, – juokiasi V.Zabilius. Darželinuką sūnų Vytautą jis stengiasi auklėti taip, kad vaikas emocijas išlietų ne ašaromis, bet sportuodamas ar užsiimdamas kita aktyvia veikla. „Kuo didesnis fizinis krūvis, tuo geriau. Žinoma, lazdos perlenkti nereikėtų“, – sako direktorius. Jo vaikai dar maži, todėl kartais paverkia. “Nors būna, kad sūnui lepteliu: „Būk vyras, neverk“, – prisipažįsta pašnekovas. Septynerių dukra Auksė – jau moksleivė. Ji verkia rečiau, nes įsivaizduoja esanti didelė.
V.Zabilius mano, kad filmai, knygos ar televizijos reportažai išspaudžia ašarą jautriems žmonėms. „Jei žiūrėdamas ką nors apsiašaroja, toks žmogus, man regis, yra geras, nuoširdus“, – sako V.Zabilius. Smalsauju, ar pačiam taip atsitinka? „Būna, bet labai retai. Kai per daug įsigilini, viena ašara ištrykšta. Paskui suvoki, kad tai tik filmas“, – paaiškina pašnekovas.
Susigraudina netikėtai
Operos dainininkas Rafailas Karpis prisipažįsta, jog stengiasi būti racionalus, bet vadina save jausmingu žmogumi. „Esu jautrus, – patikina jis. – Kaip išgyvenu sunkumus ir nesėkmes? Užsisklęsti man nelabai išeina, nes tada kaupiasi nuosėdos. Daug lengviau, kai gali kam nors išsikalbėti. Tada apmaudas taip nebeslegia.“ R.Karpis pasakoja galintis netikėtai susigraudinti
 |
| „Scanpix“ nuotr./Rafailas Karpis roko operoje "Voro vestuvės" |
dėl labai įvairių dalykų arba nereaguoti į tai, kas liūdina kitus žmones. Anot jo, verkiama ne todėl, kad kas nors pagailėtų, o kai jautiesi įskaudintas. Tačiau į nesėkmes televizijos ekrane ar scenoje dainininkas reaguoja ramiai ir net su humoru. Neima į galvą, kad iškrito iš Lietuvos televizijos projekto „Triumfo arka“. O situaciją, kai susirgęs negali dainuoti scenoje, vadina tiesiog gyvenimu. Teigia, jog tai yra profesinės veiklos smulkmenos. R.Karpį jaudina žmogiški dalykai, tokie kaip aplinkinių nesupratimas, išdavystė.
„Vis dėlto niekada negali žinoti, kada jausmai „prasimuš“, – kalba dainininkas. – Štai neseniai žiūrėjau animacinį filmą „Alavinis kareivėlis“. Ta nuostabi Hanso Christiano Anderseno pasaka dar porą dienų neišėjo iš galvos.“ Vaikystėje Rafailui ji ne kartą skaityta, vėliau matė ir teatrinį pastatymą, ir tą filmą, o štai dabar žiūrėdamas netikėtai susigraudino iki ašarų. „Alavinio kareivėlio istorija sukrečia. Gerai, kad buvau vienas“, – šypsosi R.Karpis.
Dainininkui apskritai nuoširdumas yra labai svarbus dalykas. Jo galva, nereikia slėpti jausmų ir emocijų. Šaunu, kai liejasi gerumas, sentimentai. Tačiau Rafailas mano, kad nebūtina vengti ir pykčio protrūkių, nes jie – natūralūs. „Slėpdamas, ką jauti, apgaudinėji aplinkinius“, – įsitikinęs R.Karpis.
Jautresnis negu atrodo
Baleto šokėjas Nerijus Juška irgi į klausimus atsakinėja nuoširdžiai. „Ar vyrai linkę slėpti jausmus? Taip. Tikriausiai vyrams išdidumas neleidžia jų parodyti, – mano šokėjas. – Ar esu jautrus žmogus? Kitiems gali atrodyti, kad aš – storžievis, bet tai tėra kaukė. Iš tiesų esu labai
 |
| Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Lietuvos baleto artistas Nerijus Juška |
jautrus.“ Tačiau dėl nesėkmių N.Juška nelinkęs ieškoti paguodos, todėl dažniausiai užsisklendžia. Tokia jo savybė, kaip pats užsimena, aplinkinius nervina. „Tie, kurie su manimi bendrauja, sako: „Blemba, iš tavęs nieko neišpeši.“ Jiems būna neaišku, kas man yra“, – šypsosi baleto žvaigždė.
N.Juška neslepia esąs jausmingas – gali pradėti ašaroti žiūrėdamas kokį nors filmą ar televizijos laidą. Patys liūdniausi dalykai yra artimų žmonių laidotuvės. Tada, pasak pašnekovo, jokie vyrai neslepia ašarų.
Dėl traumų, fizinio skausmo baleto šokėjas neverkia. Sako galintis koją išsisukti ar susilaužyti, bet ašaros nebėgs. Tačiau prisipažįsta, kad problemos dėl sveikatos sukelia depresiją.
Šiuo metu baleto žvaigždė negali šokti scenoje, konsultuojasi su gydytojais, važinėja iš ligoninės į ligoninę. Vasarą N.Juškai buvo atliktos dvi dešiniojo kelio operacijos, paskui vyko reabilitacija, bet ne viskas gerai – atsinaujino kojos skausmai. „Štai dabar nervas ima, ir nieko negaliu padaryti, – atvirauja N.Juška. – Kai man skauda, niekas su manimi nesusišneka. Mano, kad esu nuotaikos žmogus. Tačiau tai – ne bloga nuotaika, o kojos skausmas.“
Pasiilgo ašarų
Aktorius ir bardas Saulius Bareikis taip pat save laiko jautriu. „Dėkoju Dievui, kad esu būtent toks, – sako jis. – Jautrus žmogus viską patiria stipriau, todėl yra dvasiškai turtingesnis.“
Anot S.Bareikio, ašara gali ištrykšti, kai būni nesuprastas savo aplinkoje. Tačiau jis teigia, jog verkė labai seniai. Tikina net pasiilgęs ašarų. Kas gali sugraudinti? „Prarasti, nesugrąžinami dvasiniai dalykai ar ritualai, – aiškina aktorius. – Nuoširdumas ir atvirumas. Skaudu, kai to nėra.
 |
| Organizatorių nuotr./A.Kulikauskas ir S.Bareikis |
Žmogui apskritai būdingas ilgesys, kurio negali numalšinti. Kalbu ne apie tai, kai praskystama, ne apie ašarojimą. Tačiau jei tavęs nejaudina, negraudina tam tikri dalykai, tai gali būti ženklas, kad galbūt pradėjai sirguliuoti.“
Klausiamas, ar yra linkęs išsipasakoti, jei kyla kokių problemų arba sunkumų, pašnekovas prisipažįsta, kad gali, bet ne bet kam. Turi jausti, jog bus suprastas. „Yra keli žmonės, nuo kurių nieko neslepiu, galiu viskuo pasidalyti. Nėra nei atstumo, nei barjero“, – tikina jis.
Apie vyrišką logiką ir jautrumą S.Bareikis turi savitą nuomonę. „Viskas remiasi į prigimtį. Vyras visada bus jautrus dėl klausimo: gali jis ar ne? Ar gali pasiekti karjerą, sumeistrauti stalą, mylėti moterį, sukurti eilėraštį, dainą? Į įžeidimus, kad yra menkysta, padlaižūnas ar nevykėlis, vyras reaguoja jautriai, nes šie žodžiai rodo – jis nesugeba“, – įsitikinęs aktorius.
