Suprasti akimirksniu
- Iš namų pabėgusiai paauglei pasiūlė kartu uždarbiauti Ispanijoje
- Mama neabejodama pasirašė visus reikiamus popierius
- Vokietijos viešnamyje praleido 10 mėnesių
- Pabėgusi grįžo į Lietuvą, bet buvo prigrasinta grįžti
- Anglijoje išgelbėjo kaimynės iškviesta policija
Pirmiausia pasistengė laimėti paauglės pasitikėjimą
25 metų Ilona, prieš 9 metus apgaule išvežta ir priversta užsiimti prostitucija, regis, jau išsilaisvino iš savo grobėjų ir norėtų pamiršti šį gyvenimo puslapį.
Deja, skaudžios patirto streso pasekmės ją lydi iki šiol. Medikai merginai konstatavo sunkų potrauminį streso sutrikimą ir depresiją. Jai prireikė gydymo psichiatrijos ligoninėje. Mergina kenčia nuo nekontroliuojamo baimės pojūčio, nerimo, nesaugumo, įtarumo, turi problemų dėl socialinių santykių.
Į prekeivių žmonėmis pinkles Ilona pateko būdama vos šešiolikos. Mergaitė buvo lengvas laimikis nusikaltėliams – augo netvarkingoje šeimoje, be tėvo, o motina kaskart gimdė vis nuo kito vyro. Kai paauglė pabėgo iš namų ir apsigyveno pas tetą, šalia jos atsirado „geradariai“, kurie žadėjo mergaitei tai, ko jai reikėjo labiausiai – šilumą ir rūpestį.
10–20 metų už ją vyresni „draugai“ ir „draugės“ pasiūlė Ilonai vykti su jais į Ispaniją rinkti mandarinų. Sunkiai besiverčiančioje šeimoje augusiai mergaitei galimybė užsidirbti atrodė viliojanti. Ji sutiko, o jos naujieji „draugai“ akimirksniu sutvarkė dokumentus. Tiesa, tam reikėjo motinos sutikimo, bet pastaroji, pernelyg neklausinėdama ir nesigilindama į situaciją, visus popierius pasirašė.
Klientus teko aptarnauti jau rytojaus dieną
Gražus bendrakeleivių elgesys su ja baigėsi kirtus Vokietijos sieną. Ji, be dokumentų, buvo užrakinta name, kuriame, kaip sužinojo, dirbs prostitute.
Bandžiau rėkti, priešintis, net apdraskiau veidą, norėjau apsiginti. Mane sugriebė už rankų ir suleido kažkokio skysčio. Aš apsvaigau, praradau jėgas priešintis.
„Man kilo isterija. Mane nuvedė į vieną iš kambarių. Po 20 minučių užėjo trys vyrai, vienas smogė man į veidą ir nieko nesakęs nuplėšė drabužius. Bandžiau rėkti, priešintis, net apdraskiau veidą, norėjau apsiginti.
Mane sugriebė už rankų ir suleido kažkokio skysčio. Aš apsvaigau, praradau jėgas priešintis. Tada visi trys mane išprievartavo. Prievartaudami mušė įvairias kūno vietas, kad palaužtų mano valią. Tai buvo mano pirmi lytiniai santykiai. Jau kitą dieną atvyko pirmas klientas, aš nebeturėjau valios priešintis ir sutikau jį aptarnauti“, – taip įvykius prisiminė Ilona.
Toliau sekė kasdienės pagrobėjų patyčios, smurtas, 20–25 klientai per dieną, o prižiūrėtojai stebėdavo per kameras, kaip ji dirba, ar nepasiima sau pinigų už paslaugas, kurių klientas iš anksto neužsisakė. Kartu su ja čia gyveno apie 12 merginų. Kartais jai leisdavo paskambinti mamai ir pasakyti, kad viskas gerai. Tuo tarpu motina, pamelavusi, kad dukra turi prižiūrėti jaunesnius broliukus ir sesutes, pasirašė sutikimą, kad paauglę išbrauktų iš mokinių sąrašų. Mokyklai tokio paaiškinimo užteko.
Laisvė truko neilgai – grįžo iš baimės dėl šeimos
Prabėgo 10 ilgų mėnesių, kol Ilona kartu su keliomis kitomis merginomis ryžosi pabėgti ir pakeleivingomis mašinomis grįžo į Lietuvą, tačiau į policiją nedrįso kreiptis, glaudėsi pas pusserę kaime.
Vieną dieną ji sulaukė svečių – prekeiviai žmonėmis ją susirado. Kaip pasakoja pati Ilona, kieme buvo viena, tad išsigandusi sėdo į automobilį, kaip buvo liepta. Pasak merginos, į ją buvo įremtas pistoletas ir pagrasinta, kad jei negrįš, bus iššaudyta visa jos šeima. Jai davė susiruošti 4 dienas. Ilona patikėjo, kad „tie vaikinai ką sako, tą padaro“. Mat dar Vokietijoje susidūrė su atveju, kai, norėdami pamokyti savo merginas paklusnumo, prekeiviai inscenizavo vienos merginos nužudymą. Ilona buvo patikėjusi, kad jos akivaizdoje iš tiesų buvo perpjauta gerklė.
Šįkart kartu su keliomis kitomis merginomis Ilona buvo nugabenta į Londoną. Atsidūrusi naujoje vietoje, pirmiausiai ji vėl buvo išprievartauta prižiūrėtojo, vėliau į butą sugužėjo daugiau šiuo verslu užsiimančių lietuvių – visus juos taip pat teko patenkinti seksualiai.
Merginos bandymas priešintis greitai buvo įveiktas smūgiais. Kitą dieną pradėjo plūsti klientai. „Man buvo suleista narkotikų, nuo kurių atsirado labai daug jėgų, pykino, svaigo galva. Tokioje būsenoje vienam klientui trenkiau per veidą, bet jis manęs neįskundė“, – prisiminė mergina.
Vėliau į butą sugužėjo daugiau šiuo verslu užsiimančių lietuvių – visus juos taip pat teko patenkinti seksualiai. Merginos bandymas priešintis greitai buvo įveiktas smūgiais.
Viena iš kartu gyvenančių merginų ne tik dirbo prostitute, bet ir prižiūrėjo kitas merginas, be to, rūpinosi, kad atsirastų naujų, už kurias ji gaudavo papildomai pinigų. Mat prekeiviai buvo suinteresuoti, kad dirbtų kuo daugiau merginų.
Merginos buvo reklamuojamos interneto tinklalapyje ir per skelbimus laikraščiuose. Valanda su prostitute klientams kainavo 90 svarų, 30 min. – 50 svarų, 15 min. – 30 svarų. Pati Ilona, žinoma, negavo nė cento. Laimė, labai greitai kaimynė iškvietė policiją. Britei pasirodė įtartina, kad name kasdien pradėjo lankytis daug vyrų.
Nors mergina buvo prigrasinta sakyti, kad dirba savo noru, ji pasakė tiesą ir su policijos pagalba vėl grįžo į Lietuvą.
Tobulai sukurta laisvės iliuzija
Prasidėjo ilgas teisminis procesas, kurio metu kaltinamieji, rasdami įvairiausius liudytojus, bandė įrodyti, kad mergina su jais vyko savo noru, puikiai žinodama, kuo užsiims, o Vokietijoje ir Anglijoje gyveno laisvėje, nevengė alkoholio ir vartojo narkotikus.
Ilonai buvo bandoma primesti kitos merginos vaidmenį. Norint nuslėpti jos amžių, jai buvo duota suklastota tapatybės kortelė su lietuviška pavarde, pagal kurią Vokietijoje buvo pradėtas teisminis tyrimas dėl vyro sumušimo bare. Liudytojai bandė įrodyti, kad tai padarė pati Ilona, taip pat jie tvirtino, kad mergina neva jiems sakiusi turinti problemų su teisėsauga Lietuvoje, o už suklastotą dokumentą susimokėjusi. Taigi darytina prielaida, kad šia tapatybės kortele, kuri Lietuvoje registruota kaip dingusi, naudojosi ne viena mergina.
Kaltinamieji teisme traukė nuotraukas, kuriose ji užfiksuota besišypsanti, su telefonu rankose, įvairių žmonių draugijoje, ir jais remdamiesi įrodinėjo, kad mergina dirbo savo noru.
Kaltinamieji teisme traukė Ilonos nuotraukas, kuriose ji užfiksuota besišypsanti, su telefonu rankose, įvairių žmonių draugijoje, ir jais remdamiesi įrodinėjo, kad mergina dirbo savo noru. Tačiau pati Ilona teigė, kad su klientais, pas kuriuos būdavo atvežama, tekdavo išgerti, šokti, be to, ji buvusi apsvaigusi nuo narkotikų, kuriuos buvo verčiama vartoti, todėl jos nuotaika būdavo gera.
Galima tik įsivaizduoti, kokį spaudimą teko atlaikyti psichologiškai silpnai ir nestabiliai merginai. Vien ikiteisminio tyrimo ir pirmos instancijos teismo metu ji buvo apklausiama 72 valandas, buvo surengti 57 teismo posėdžiai, kaltinamieji pateikė 250 skundų, 18 kartų buvo prašoma užsienio valstybės teisinės pagalbos.
Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausioji prokurorė Nida Grunskienė patvirtino, kad tai buvo neeilinė ir labai sudėtinga byla: daug proceso dalyvių, daugybė liudytojų ir įvykių, kuriuos reikėjo aprėpti, ilgai besitęsiantis procesas, kurį dar labiau prailgino tai, kad teko kreiptis teisinės pagalbos į vokiečius ir britus, daugybė kaltinamųjų reikalavimų, prašymų. Pagaliau tai buvo pirmas atvejis Lietuvoje, kai liudyti teisme atvyko pareigūnas iš Anglijos.
Panevėžio apygardos teismas dėl pelnymosi iš prostitucijos, vaiko pirkimo ir pardavimo, prekybos žmonėmis, nepilnametės įtraukimo į prostituciją trims kaltinamiesiems skyrė laisvės atėmimo bausmes nuo 12 iki 10 metų, kitiems – nuo 5 iki 3. Iš viso kaltais pripažinta 10 asmenų.
Teisme nepilnamečio parodymai nelaikomi svariu įrodymu?
Lietuvos apeliacinis teismas, į kurį kreipėsi nuteistieji, sumažino kaltinimų apimtį (neįrodžius kai kurių veikų) ir net devyniems iš dešimties asmenų skyrė mažesnes bausmes, kadangi dalis kaltinimų buvo pašalinta.
Pagal naują nuosprendį kaltinamieji nuteisti laisvės atėmimu nuo 7 metų iki 2 metų ir 3 mėnesių, daliai jų bausmės vykdymą atidedant dvejiems metams. Vienai kaltinamajai 60 parų areštas pakeistas pinigine bauda. Taigi bausmės sumažintos bene per pusę.
Kadangi kai kurie kaltinamieji nuo 2008 m. ilgą laiką buvo suimti, dalis jų, ypač kuriems skirta mažiausiai metų kalėti, apskritai bausmę jau bus atlikę ir vėl galės nevaržomai užsiimti bet kokia veikla.
Buvo nuspręsta, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė įstatymuose įtvirtinto principo, kad visos abejonės turi būti vertinamos kaltinamųjų naudai. Suabejota merginos parodymais dėl jų prieštaringumo, nenuoseklumo, kurių esą didele dalimi nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai.
Todėl teismas iš nuosprendžio pašalino kai kurias aplinkybes, susijusias su tuo metu nepilnametės merginos apgaule dėl darbo Vokietijoje, grasinimų jai, laikymo nelaisvėje ir pan.
Vien ikiteisminio tyrimo ir pirmos instancijos teismo metu ji buvo apklausiama 72 valandas, buvo surengti 57 teismo posėdžiai, kaltinamieji pateikė 250 skundų, 18 kartų buvo prašoma užsienio valstybės teisinės pagalbos.
Šis Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis dar gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. To gali imtis Generalinė prokuratūra, jeigu nuspręs, kad kaltinimai sumažinti nepagrįstai. Taip pat per tris mėnesius turi teisę apskųsti nuosprendį tiek nukentėjusioji, tiek kaltinamoji pusė.
N.Grunskienė, paklausta, kodėl taip smarkiai pakeistas nuosprendis, sakė, kad kiekvienas teisėjas gali skirtingai vertinti įrodymus ir parodymus. Tai reiškia, kad vienas žmogus gali patikėti nukentėjusiuoju, kaltinamuoju ar liudytoju, o kitas – ne. Pasitikėjimas arba nepasitikėjimas labai dažnai priklauso ir nuo to, kaip stipriai įsigilinta į bylą. „Kuo labiau įsigilini į bylą, tuo geriau suvoki aplinkybes. Nesakau, kad apeliacinis teismas neįsigilino. Tiesiog jis kitaip pažvelgė į situaciją“, – teigė prokurorė.
Dabar viskas Generalinės prokuratūros rankose, kuri spręs, ar skųs apeliacinio teismo nuosprendį. Tačiau tiek kaltinamieji, tiek nukentėjusieji turi tris mėnesiu apskųsti nuosprendžiui.
Teismo salėje patyrė tikrą siaubą
Lietuvos „Carito“ programos „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ koordinatorė Kristina Mišinienė įsitikinusi, kad Vakarų Europoje tokios bylos nagrinėjimas ant kojų būtų sukėlęs žiniasklaidą, žmogaus teisių aktyvistus ir politikus – vis dėlto nedažnai, tiksliau, labai retai pavyksta organizuotus „verslininkus“, viešnamių savininkus, užverbavusius, prievartavusius mergaitę, vėliau ją paleidusius „į pardavimą“, patraukti atsakomybėn.
„Galima tik įsivaizduoti kostiumuotų nusikaltėlių įtūžį išgirdus įspūdingą Panevėžio apygardos teismo nuosprendį. Atsako mergaitė ir jos interesams atstovavę žmonės netruko sulaukti – Lietuvos apeliacinis teismas bausmes sumažino, nusprendęs abejones kai kuriuose epizoduose išspręsti kaltinamųjų naudai. Svaiginta, mušta paauglė, su kuria kasdien smagindavosi ne viena dešimtis suaugusių vyrų, isteriškai reagavo į kaltinamųjų, jų advokatų klausimus, netiksliai nurodė kai kurias aplinkybes. Tačiau mums, kurie ją leisgyvę iš siaubo ir pykčio atveždavome į apklausas ir tokią pat leisgyvę išsiveždavome, stebuklas buvo jau vien tai, kad ji iš viso bendradarbiavo su teisėsauga, dalyvavo teisme“, – teigė K.Mišinienė.
Mums, kurie ją leisgyvę iš siaubo ir pykčio atveždavome į apklausas ir tokią pat leisgyvę išsiveždavome, stebuklas buvo jau vien tai, kad ji iš viso bendradarbiavo su teisėsauga, dalyvavo teisme.
Pasak visuomenininkės, galima tik įsivaizduoti, kokį spaudimą jautė mergina, kuriai reikėjo stovėti prieš 10 ją apgaudinėjusių, prievartavusių, mušusių ir kitaip skriaudusių žmonių ir 12 jų advokatų.
Praėjo keleri metai nuo šio baisaus nusikaltimo. Kas pasikeitė, klausia pašnekovė, ką išmokome ir padarėme, kad beširdžiai nusikaltėliai nepardavinėtų vaikų kaip lėlių tokio sekso ištroškusiems pirkėjams?
„Asmeniškai aš atsakyčiau – beveik nieko. Atsirado daugiau „kalbančių galvų“, demagogiškai kviečiančių: „Tik nesipykime, šnekėkimės apie tai gražiai“. Atsakingi valdininkai jaučiasi tarsi šimtmečiui paskirti į šį lauką – „kur čia benuskubėsi“.
Parduotų vaikų apsauga, slėpimas ir apgyvendinimas, psichologinė pagalba jiems – kas nors, kur nors, kaip nors pastebės, pagailės, padės. O svarbiausia – valstybei tikrai neatrodo, kad tokiam vaikui reikalingas patyręs, kvalifikuotas advokatas. Jei „Caritui“ kažkas nepatinka – tegu ieško lėšų ir samdo privatų. Taigi šiandien entuziastai – teisėsaugoje, NVO sektoriuje, užsienio gailiaširdžiai rėmėjai – vis dar dirba už sistemą, už motiną valstybę“, – įsitikinusi K.Mišinienė.
Apeliacinis teismas: abejonės sprendžiamos kaltinamųjų naudai
Užklausus Lietuvos apeliacinio teismo, kaip galima paaiškinti tokius pokyčius dėl skirtos bausmės, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko padėjėja ryšiams su visuomene Kristina Petrošienė teigė, kad vertindamas įrodymus teisėjas visada įsitikina – jais galima remtis ar reikia atmesti.
Tik taip galima užtikrinti, kad žmogaus kaltė būtų pagrįsta ne prielaidomis, spėjimais, o tvirtais ir įvairiapusiškai patikrintais faktais. Tais atvejais, kai įrodymai vis dėlto sukelia abejonių, tai pagal įstatymus privalo būti aiškinama kaltinamo asmens naudai.
„Byloje, apie kurią kalbame, buvo nustatyta, kad apygardos teismas savo nuosprendį grindė prieštaringais nukentėjusios merginos parodymais ir kilusių abejonių nevertino kaltininkų naudai. Teismas suabejojo nukentėjusios nepilnametės merginos parodymais dėl jų prieštaringumo, nenuoseklumo.
Nuosprendyje rašoma, kad merginos parodymų dėl grasinimų, laikymo nelaisvėje ir pan. didele dalimi nepatvirtina kiti byloje esantys parodymai, o kai kurie jų paneigia merginos parodymus, todėl nuosprendį reikėjo koreguoti, tikslinant nusikaltimų padarymo aplinkybes. Priimant apkaltinamąjį nuosprendį, negali kilti abejonių dėl to, ar žmogus iš tiesų kaltas.
Nepriklausomai nuo nukentėjusiojo amžiaus, lyties, padėties ar kitų savybių, teismas visada privalo įsitikinti, ar parodymai yra pakankamai patikimi pagrįsti apkaltinamąjį nuosprendį, ar juos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismai turi išsamiai ištirti ir įvertinti visus bylos duomenis: privaloma nustatyti, ar nepilnamečio parodymus patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Šis nuosprendis buvo pakeistas, nes sumažėjo kaltinimų apimtis. Paminėtinas ir kitas svarbus faktas – pernelyg ilgai užsitęsęs procesas. Būtent šios aplinkybės lėmė, kad Apeliacinis teismas sušvelnino paskirtas bausmes“, – teigė pašnekovė.
Pasak jos, nukentėjusio nepilnamečio parodymai dėl reikšmingų objektyvių priežasčių (asmens amžiaus, socialinės brandos, fizinio ir psichinio išsivystymo, patirto šoko ar kt.) nebūna vertinami taip griežtai, kaip suaugusiųjų liudijimai. Tai reiškia, kad nežymūs prieštaravimai ar netikslumai nepilnamečio parodymuose nesudaro pagrindo jais netikėti.
Vis dėlto nepilnamečio liudijimų absoliutinti negalima, ypač jeigu jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams ar patys sau. Nepilnamečio parodymai turi būti vertinami visų bylos įrodymų kontekste, jie negali būti laikomi vieninteliu patikimu kaltės įrodymu.
„Byloje kalti asmenys vis dėlto buvo pripažinti kaltais bei nubausti už įvairius nusikaltimus nukentėjusios merginos atžvilgiu (vaiko pirkimas ir pardavimas, pelnymasis iš prostitucijos, įtraukimas į prostituciją ir pan.) pakankamai griežtomis bausmėmis“, – teigė K.Petrošienė.
