„Iš tikrųjų pasakos yra labai svarbi kiekvieno vaiko gyvenimo dalis. Ne kiekvienas vaikas gauna tų pasakų tiek, kiek galbūt reikėtų. Dažnai būna, kad gauna panašias istorijas per filmukus, bet visgi pasaka, kurią pasakoja mama ar tėtis, ar kitas artimas žmogus, ji yra kur kas vertingesnė. Ji formuoja ryšį tarp žmonių, ryšį šeimoje“, – „Žinių radijo“ laidoje „Mano sveikata“ kalbėjo specialistė.
Kokia nauda iš jų suaugusiems?
Pasak psichologės, vaikai pasaulį suvokia kitaip nei suaugusieji, todėl pasakos padeda jiems labiau susivokti, kas vyksta aplink.
„Kiekvienoje pasakoje yra moralas. Veikia herojai, jie kovoja su kokiomis nors blogio jėgomis, jas dažniausiai nugali ir viskas baigiasi gerai. Tai yra optimizmą nešanti idėja, be to, ji perspėja apie galimas grėsmės. Pasaka ruošia žmogų su tuo susidurti, tą nugalėti, rasti jėgų ir būdų. Pasakos parodo, kad nesvarbu, kokia situacija bebūtų, ji turi sprendimą“, – aiškino G.Gutautė-Klimienė.
Kiekvienoje pasakoje yra moralas. Veikia herojai, jie kovoja su kokiomis nors blogio jėgomis, jas dažniausiai nugali ir viskas baigiasi gerai.
Specialistė tikino, kad poroms pasakos padeda pamatyti jų tarpusavio sąveikos formas, kitu būdu suprasti savo šeimą.
Blogų personažų atsisakyti nereikia
Pasakos yra labai veiksmingos, sprendžiant baimės problemas, tėvų skyrybų, sunkumų šeimoje atveju, taip pat jos padeda spręsti kai kuriuos psichofiziologinius reiškinius, gelbsti vaikus nuo agresijos.
Psichologės nuomone, iš pasakų nereikėtų „išrankioti“ blogųjų personažų.
„Daug yra baisių pasakų. Baisūs herojai, siaubo momentas. Po to viskas išsisprendžia ir viskas baigiasi gerai. Ne veltui taip yra. Pasaka padeda vaikui, o vėliau ir žmogui turėti tą pozityvų matymą: jei yra problema, ji yra išsprendžiama", – tikino psichologė.
