Tokia idėja šiuo metu pasidalijo ne tik Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktorius Raimundas Balza, bet ir daugybė miesto istorijos mėgėjų. Pastarosiomis dienomis kone kiekvienas, bent truputį besidomintis Šiauliais, lankėsi bulvare ir fotografavo atkastas grožybes.
R.Balza mano, kad kad visos upės atverti jau nebūtų įmanoma, tačiau keletą fragmentų – tiesiog būtina. Juolab kad dabar numatoma senosios pėsčiųjų bulvaro dalies rekonstrukcija.
„Manau, kad būtų labai gražu, jei šis istorinis žingsnis būtų žengtas. Nesu architektas ir nežinau, kaip tai būtų galima padaryti. Tiesiog reikia ieškoti variantų, nes dabar tam tinkamas laikas“, – teigė R.Balza.
Jo žiniomis, Rūdės upė po miestu atsidūrė tarpukariu, kuriant miesto lietaus surinkimo sistemą. Nemažai meno ir istorijos mėgėjų pastarąjį dešimtmetį kėlė idėją, kad visos Šiaulių bėdos yra dėl to, kad mieste nėra upės. Neva upė yra tarsi kraujagyslė. Dabar ji paslėpta.
R.Balzos žiniomis, dabar darbininkai atlieka techninę užduotį, po kurios turės viską užkasti. Dabar yra pats metas sugalvoti, ką galėtų toliau padaryti su po miestu tekančia upe.
„Įrengs lietaus kanalizacijos šulinėlį ir uždės dangtį. Tai nėra tinkamas sprendimas. Manau, kad jie nelabai žinojo, kad atidengia upę. Gal gana grubiai viską atidengė. Iki šiol Rūdės upę miestiečiams priminė tik nelabai aiškus akmeninis paminklas“, – svarstė muziejaus direktorius.
Beje, R.Balzos žiniomis, prieš paslepiant upę mieste buvo net keli tiltai per ją. Žemupyje, už stačiatikių kapinių, kur Rūdė įteka į Talkšos ežerą, buvo klebono tvenkinys.
Rūdės paslėpimo projektas – iš Berlyno
Šiaulietis dizaineris Vilius Puronas žinomas ne tik kaip Šiaulių istorijos bei legendų žinovas, bet ir kaip žmogus, daug prisidėjęs prie miesto centrinės dalies pokyčių.
Jis teigia, kad taip pat būtų už miesto upės atvėrimą. Miestas turėtų unikalų traukos tašką. Pabrėžė, kad projektas Rūdei paslėpti buvo užsakytas Berlyne. Šio miesto specialistai kažką panašaus buvo sukūrę pas save.
Būtent dėl to dabar visi stebi arkinius tunelius, įrengtus iš gerokai mažesnių plytų, nei yra naudojamos įprastose to meto statybose. Šios arkos iki šiol sveikutėlės.
„Tegul specialistai išsiaiškina ir kuo greičiau – kodėl būtent tokios plytos? Gal tai bus įdomu ir miesto svečiams? Aš būčiau daugiau už atidengimą. Bent du kartus istorijoje yra minima, kad kariams teko „forsuoti Rūdės upę“. Čia buvo ir miesto vandens šulinys, kuris, žinoma, ėmė vandenį ne iš upės. Taip pat čia veikė miesto pirtis. Jei tai būtų išspręsta aukštu lygmeniu, miestui tai labai praverstų“, – kalbėjo dizaineris.
Upė, kurios mes neverti
Dabar jau daugelis žino, kad Rūdės upė teka po Rūdės gatve. O kur kita upės dalis? Nuo pėsčiųjų bulvaro ji vingiuoja pro muzikos mokyklą, Švietimo skyrių, išilgai ežero gatvės, dešinėje pusėje palikdama senąsias miesto kapines.
Tai upė, kuri prasideda Šiauliuose ir ten pat baigiasi. Tuo pačiu tai visuose tarpsniuose teršiama ir niekinama upė.
Už cerkvės po dešine – griovys. Tai ir yra Rūdės upės tiesus kelias į Talkšą. Toli gražu ne Venecija. Iš tunelio kliuksi pajuodę negyvi vandenys. Tuomet prisimeni, kad lietaus kanalizacija Šiauliuose – ne tokia jau ir lietaus.
Kai kuriose miesto dalyse vietoje lietaus vandens gali tekėti ir fekalijos. Gali būti, kad dėl šios priežasties atidengti upės kažkas labai nenorės.
O kur upė išteka? Palei geležinkelį, nuo pietinės miesto pusės, palei šlaitą teka griovys. Vėliau jis pradeda vingiuoti kaip tikra upė. Prateka ir geležinkelio anglies krovos bazę. Po stipraus lietaus juodas vanduo turėtų tiesiog plūsti į upę. Gal dėl to ištakose vanduo juodas?
Maža to, čia esančiuose krūmynuose, kur ir užgimsta Rūdė, vientisas šiukšlynas. Šioje vietoje kažkas išmeta panaudotas padangas, išardytus kompiuterių monitorius ir šaldytuvus.
Tai upė, kuri prasideda Šiauliuose ir ten pat baigiasi. Tuo pačiu tai visuose tarpsniuose teršiama ir niekinama upė. Kyla klausimas, ar esame verti ją turėti bent truputį.
