Miesto vicemeras Justinas Sartauskas trečiadienį susitiko su žydų bendruomenės atstovais.
Jie kalbėjosi apie savivaldybei priklausančius dviejų korpusų globos namus, kurie pastatyti netoli žydų kapinių tvoros. Tačiau vietos žydai sako, kad po pastatu taip pat gali būti palaikų, o judinti juos draudžia religinės tradicijos.
„Sutarėme, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracija ir žydų bendruomenė parengs bendrą raštą Europos žydų kapinių išsaugojimo rabinams, kad jie atsakytų, kokie darbai leistini ir kaip jie turėtų būti vykdomi“, – BNS sakė J.Sartauskas.
Savivaldybė rabinų atsakymo tikisi sulaukti iki rugsėjo 9 dienos. Iki tol rangovai tęs su kasinėjimu nesusijusius globos namų renovacijos darbus.
Šiaulių apskrities žydų bendruomenės pirmininkas Sania Kerbelis BNS sakė, jog geriausiu atveju pastato apskritai nereikėtų tvarkyti, tačiau savivaldybė tikina, kad esamos būklės patalpų nebeįmanoma eksploatuoti.
S.Kerbelis tvirtino, kad rabinai turėtų prižiūrėti renovacijos darbus.
„Tos kapinės yra nuo 1701 metų, mums net nereikia spėlioti, ar ten yra palaikai. Be abejonės, jie ten yra“, – sakė Šiaulių žydų atstovas.
„Matote, žmonės ten buvo laidojami ir kai prasidėjo Holokaustas, žudymai, mirtys Šiaulių gete. Tai aš nemanau, kad juos laidydavo pagal kokią nors sistemą – bet kur užkasdavo“, – pridūrė jis.
Praėjusiais metais po diskusijų su žydų atstovais Šiaulių valdžia atsisakė statyti trečią globos namų korpusą.
Savo ruožtu Šiauliuose apsilankę žydų rabinai pasipiktino situcija, kai beveik prieš mėnesį keičiant magistralinį vamzdyną kapinės buvo išniekintos. Dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
„Tai vandalizmas ir nusikalstama veika. Ačiū Dievui, kad atsirado žmonių, kurie pranešė apie šį nusikaltimą. O nusikaltimas dėl to, kad kažkas pamatė tuos kaulus, sudėjo juos į smėlį ir išvežė juos paslėpti“, – LNK televizijai sakė Europos Rabinų konferencijos atstovas Karenas Krelinas.
