P.Cvirkos gatvė gali pasikeisti jau šiemet
Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Romanas Kančauskas kartu su kitais specialistais rengia pasiūlymą miesto Tarybai – P.Cvirkos gatvėje planuojama padaryti dvipusį eismą. Pasiūlymą Taryba svarstys balandžio 24 dieną.
Prekybos centras „Saulės miestas“ jau dabar skiria milijoną litų. Jo pakaktų gatvei išplatinti iki 12 metrų, pakloti naują asfalto dangą nuo Žemaitės iki Tilžės gatvės. Savivaldybei derėtų pridėti apie 300 tūkst. litų šaligatvių sutvarkymui.
Prekybos centras „Saulės miestas“ jau dabar skiria milijoną litų. Jo pakaktų gatvei išplatinti iki 12 metrų, pakloti naują asfalto dangą nuo Žemaitės iki Tilžės gatvės.
R.Kančausko teigimu, „Saulės miestui“ tokia investicija vargu ar bus itin naudinga: „Žmonėms tiesiog bus patogiau patekti į pastatą automobiliu. Šiauliams nuo gatvių pertvarkos bus tik geriau – sumažės eismas labiausiai apkrautose centrinėse gatvėse. „Saulės miesto“ žingsnį vertinu kaip duoklę už tai, kad jiems leista įsikurti miesto centre.“
Pavaduotojo manymu, pliusų daugiau nei minusų: „Reikėtų stengtis kompaktiškiau gyventi – juk miestas traukiasi, o ne didėja. Mažiau plėstis į šonus ir kuo patogiau susitvarkyti miesto centrą.“
R.Kančauskas patvirtino, kad darbai būtų atlikti jau šiemet, jei pasiūlymą patvirtins Taryba.
Planuojama plastinė operacija miesto centrui
Šiauliai pretenduoja iš ES fondų pagal „Urban“ programą įsisavinti 85 milijonus litų ir neatpažįstamai pasikeisti. Bent jau tuo tiki administracijos direktoriaus pavaduotojas R.Kančauskas, o jam pritaria nemažai dabartinių miesto politikų.
R.Kančauskas anksčiau dirbo bendrovės „Šiaulių kelias“ vadovu, o jo diplomas turi daug bendro su urbanistika. Pavaduotojas neseniai iškėlė vieno architekto idėją – Savivaldybės skverą išplėsti Aušros alėjos ir Vasario 16-osios gatvės sąskaita.
Siūloma pirkti šalia savivaldybės esančius privačius pastatus ir daryti naują pravažiavimą, tačiau savininkas šiai dienai užsiprašęs keturių milijonų.
Anot R.Kančausko, tiek mokėti yra per brangu. Yra ir kitas variantas – griauti dalį savivaldybės pastato – padaryti tunelį, pro kurį galės pravažiuoti vieno penkiaaukščio gyventojai.
„Drąsūs sprendimai, tačiau galima apsieiti ir be to. Padidinus aikštę, palikti pravažiavimą, kuriuo galės naudotis tik šio namo gyventojai arba Savivaldybės svečiai“, – vardijo variantus pavaduotojas.
Prisikėlimo aikštė galėtų dingti kartu su pavadinimu
R.Kančauskas teigia, kad šalia Savivaldybės skvero esanti Prisikėlimo aikštė tėra aukso vertės sklypas. Jame galėtų atsirasti daugiafunkciai pastatai – tik ne dar vienas prekybos centras.
Dabar šioje aikštėje vyksta miesto renginiai. Dėl jų tenka uždaryti eismą. Aikštė, anot pašnekovo, neestetiška, o ir dėl pavadinimo būtų galima ginčytis: „Tiesiog centrinė miesto aikštė skambėtų žymiai geriau.“
Šalia Savivaldybės skvero esanti Prisikėlimo aikštė tėra aukso vertės sklypas. Jame galėtų atsirasti daugiafunkciai pastatai – tik ne dar vienas prekybos centras.
R.Kančausko nuomone, jei Prisikėlimo aikštė praras savo funkcijas dėl naujosios, bus nedaug bėdų. Žiemą bus kur išlieti čiuožyklą, o vasarą – tebūnie gėlynai.
Pavaduotojas patikslino, kad programa „Urban“ nėra skirta infrastruktūrai gerinti. Ji nukreipta į miesto gyvybingumo skatinimą. Minėtuosius 85 milijonus galima įsisavinti apleistose Talkšos ežero pakrantėse, miesto centrinėje aikštėje, buvusioje „Elnio“ teritorijoje, centriniame parke, Kaštonų alėjoje.
Architektė: miestas turi susispausti
Vyriausioji miesto architektės Rasos Budrytės nuomone, Šiaulių miestas kol kas traukiasi. Gyventojų skaičius mažėja. Esant kritiniam pagal mažumą gyventojų tankiui darosi nuostolinga plėtoti infrastruktūrą.
Gatvės turėtų būti rekonstruojamos ne jas plečiant, o rekonstruojant sankryžas ir didinant jų pralaidumą bei kartu sprendžiant aplinkosaugines problemas.
Centrinėje miesto dalyje esantys daugiabučiai buvo suprojektuoti taip, kad jie visiškai neturi kiemų, o automobilius dabar turi dažnas butas.
„Nesu transporto specialistė, tačiau man patinka vienos krypties gatvių tinklas. Centrinėje miesto dalyje esantys daugiabučiai buvo suprojektuoti taip, kad jie visiškai neturi kiemų, o automobilius dabar turi dažnas butas.
Taigi susispausti reikėtų, nes dabar gyvename ne pagal kišenę. Biudžetui sunku išlaikyti visuomeninį transportą, suremontuoti ir apšviesti visas gatves ir nutiesti antra tiek naujų gatvių su visais šaligatviais, įsteigti visą reikalingą socialinę infrastruktūrą, nušienauti ir atnaujinti visus parkus bei viešąsias erdves“, – sakė architektė.
Dėl aikštės plėtros architektė taip pat nebuvo kritiška R.Kančauskui. Ji priminė vieno kolegos architekto Vytenio Rudoko pasakymą: „Mūsų aikštė savo gabaritais kone prilygsta Maskvos Raudonajai aikštei. Gal reikėtų ją mažinti. Bet jau įsivaizduoju oponentų nepasitenkinimą, kad negalima mažinti viešųjų erdvių, nes jos – mūsų miesto vertybė.“
R.Budrytės nuomone, visuomenė balsas labai svarbus: „Aikštė juk visų miestiečių, o ne vien architektų, mero, administracijos direktoriaus, Šiaulių kolegijos direktorės, Vyskupo ar kokio besiribojančio banko su parduotuve bei įstaigomis. Visiems įtikti bus sunku.“
