„Būsimi prekybininkai iš Šiaulių profesinio rengimo centro gaus užduotį aiškiai suskaičiuoti, kiek pinigėlių sunaudota. Tiesą sakant, Ginesas – ne biurokratijos lizdas. Po to, kai bus paruošta faktologija, pavasarį galime pradėti šneką su Lietuvos rekordų fiksuotojais, kad bendromis jėgomis procesą pradėtumėme jau garsiai“, – sakė menininkas.
Centų kambarys buvo oficialiai atidarytas šią savaitę. Jo sienos ir lubos išklijuotos 1,2 ir 5 lietuviškų centų monetomis. Ant vienos iš kambario sienų – Lietuvos žemėlapis, kur šalies gyvenvietės pažymėtos 10, 20 ir 50 centų monetomis, o didieji miestai – 1 lito monetomis.
V.Puronas kambarį pavadino „paminklu lietuviškai valiutai“.
„Spėjame, kad pasaulyje nėra, kad ir lubos, ir sienos būtų ištisai apklijuojamos monetomis“, – teigė menininkas.
Pasak jo, pinigų kaupimas kambario rengimui buvo „nepaprastai gražus ir netvarkingas reikalas“.
„Kas per skaičius tų monetų, kuris padarė šį kambarį žymų, man atsakyti bus sunku, nes pats pinigų kaupimas buvo nepaprastai gražus ir netvarkingas reikalas. Juk Šiauliai – ne Vilnius ir ne Niujorkas. Matomės gatvėje, atneša moteris man stiklinę pilną centų. Nueini į kavinę, kavinės kolektyvas vėl pririnkęs. Nueini į universitetą, sužinai, kad iš Panevėžio, iš Klaipėdos ar Neringos paštu atsiųsta. Suskaičiuot negali, bet matai, kad visa Lietuvėlė yra šio kambario kūrėja. Galiu pasidžiaugti, kad apie 10 kilogramų liko nepanaudota. Mes nežinome, kaip panaudosime, bet tai tikrai bus geriems tikslams“, – kalbėjo V.Puronas.
Tai jau ne pirma iniciatyva įmažinti lietuvišką valiutą, kurią nuo šių metų pakeitė euras.
Lietuvos banko Pinigų muziejuje Vilniuje pernai metų pabaigoje per tris savaites buvo pastatyta monetų piramidė, sudaryta iš vieno milijono lietuviškų vieno cento monetų.
Idėjos autoriai, fizikos studentai Vytautas Jakštas ir Domas Jokubauskis tada teigė, kad tai yra didžiausia pasaulyje piramidė, pastatyta iš monetų, o jos statyba tapo simbolišku atsisveikinimu su litu, kurį nuo šių metų pradžios pakeitė euras.
