Tris mėnesius vykusioje apklausoje sudalyvavo 1538 gyventojai, 81,79 proc. miestiečių pareiškė, kad norėtų, jog Šv. Apaštalų Petro ir Povilo katedros prieigose palaidoti Antrojo pasaulinio karo karių palaikai būtų perkelti į tikras kapines, pranešė savivaldybė.
„Akivaizdu, kad noras iškeldinti palaikus yra, deja, galimybių – kol kas ne“, – teigia ji.
Anot savivaldybės, Kultūros ministerija ją informavo, kad dabartinis teisinis reglamentavimas kategoriškai draudžia iškelti karių kapus ar kapines, registruotas Kultūros vertybių registre, be to, valstybė tam tikslui negali skirti valstybės biudžeto finansavimo.
Šiaulių miesto meras Artūras Visockas viešai kreipėsi į Seimo narius, kad būtų kuo greičiau parengtos tam reikalingos įstatymų pataisos.
Savivaldybė siūlo Žmonių palaikų laidojimo įstatymo nuostatas suderinti su Draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymu. Anot jos, reikėtų, kad dėl totalitarinių režimų propagavimo būtų vertinami ne tik atskiri kapinėse esantys objektai, bet ir pačios kapinės kaip vientisas kompleksas.
„Priėmus pakeitimus būtų galima vertinti ir kapines, kaip totalitarinio režimo ir jo ideologiją propaguojantį objektą. O pripažinus tokiomis, būtų galima jas panaikinti, nepaisant to, kad kapinės įtrauktos į Kultūros vertybių registrą“, – nurodo Šiaulių savivaldybė.
Ji siūlo įstatymu nespręsti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos klausimų, kadangi perkėlus karių palaikus, kurie ir lemia objekto reikšmingumą, į kitą vietą – tikras kapines, karių kapai neprarastų statuso, išliktų Kultūros vertybių registre, tik pasikeistų kultūros vertybės vieta.
Seimo narys sako, kad įmanoma ir dabar
Buvęs Šiaulių vicemeras, dabar Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Domas Griškevičius BNS sakė parlamente su kolegomis registruosiąs būtinas pataisas, kurios leistų lengviau perkelti sovietų karių palaikus iš netinkamų vietų.
Kita vertus, jis tvirtino, kad Šiaulių miesto savivaldybė gali veiksmų imtis ir nelaukdama teisės aktų pakeitimų.
„Man atrodo, kad tikrai nereikia nieko laukti, kol kas nors ką nors leis-neleis. Norėtųsi, kad pati savivaldybė kreiptųsi į Krašto apsaugos ministeriją dėl leidimo perlaidoti ir procedūras pradėtų. Man atrodo, taip būtų sutaupyta daug laiko“, – teigė parlamentaras.
Jis minėjo Pasvalio rajone esančių Pumpėnų pavyzdį, kur pernai vasarą ekshumuoti 31 palaikai, buvę miestelio centrinėje aikštėje.
„Pasvalio pavyzdys parodė, kad vis dėlto tai įmanoma“, – sakė D. Griškevičius.
„Popierinius dalykai tikrai galime vėliau susitvarkyti, bet pats perlaidojimas, jeigu nebus savivaldybės prašymo, planavimo, projektavimo, akivaizdu, kad nebus aišku, nei kiek lėšų reikia, nebus prasmės kalbėti apie kitus dalykus“, – tvirtino jis.
Parlamentaras priminė, kad Šiaulių miesto centre esantys karių palaikai palaidoti ten ne Antrojo pasaulinio karo metu, o jau gerokai jam pasibaigus, šeštajame dešimtmetyje.
„Akivaizdu, kad tai buvo propagandinis įrankis tuometinės valdžios“, – sakė jis.
D. Griškevičiaus teigimu, karių palaikus galima perkelti į labiau tinkamą vietą – į Antrojo pasaulinio karo sovietinių karių kapines, esančias šalia Ginkūnų kapinių.
Šiaulių miesto meras A. Visockas anksčiau yra sakęs manąs, kad sovietų karių palaikų klausimas turėtų būti sprendžiamas šalies mastu.
Anot jo, iki šiol neparengta jokia tvarka, kuri aiškintų, kaip savivaldybėms tvarkytis su okupacinės kariuomenės karių palaikų perkėlimu.
Pačiame miesto centre katedros prieigose esanti karių palaidojimo vieta Šiauliuose įtraukta į Kultūros vertybių registrą. Jame nurodyta, kad ten palaidoti 52 Sovietų Sąjungos kariai, žuvę Antrajame pasauliniame kare.
Antkapinėse plokštėse įrašytos 50 karių pavardės, dviejų palaikų tapatybė nenustatyta.