„Šiaulių naujienų“ redakcijos duris pravėrusi šiaulietė Stefa džiaugėsi Vainagių miške lyg pasakoje pridygusiais grybais. Įspūdingiausias moters „laimikis“ – pusantro kilogramo sveriantis baravykas.
Kažkas mane ten traukė... Nuėjau, žiūrėjau ir negalėjau patikėti.
„Sekmadienio popietę tvarkiausi namuose, po pietų miego pabudo tėvas ir paprašė, kad važiuotume į mišką pagrybauti. Neva atsibodo namuose į keturias sienas žiūrėti. Taip ir padarėme. Apie 15.30 išvažiavome į Vainagių mišką, esantį už Kurtuvėnų. Tėvas pasiliko prie mašinos, o aš nėriau į mišką ir tik 18.50 iš jo išlindau. Tėvas buvo nusigandęs, galvojo, kad paklydau, telefoną pamečiau. O dar lietus pradėjo krapnoti...“ – pasakojo šiaulietė.
Moteris tikino, kad tiek ilgai miške užsibuvo visai ne dėl to, kad būtų neradusi kelio. Priežastis – neįtikėtinai mažame plote gausiai pridygę grybai. „Juos radau visiškai atsitiktinai. Vaikščiojau po mišką, pamačiau senus medžius, aukštą žolę ir nusprendžiau, kad vis tiek pabandysiu į tą nepramintą taką nueiti, pažiūrėti, kas po tais senais medžiais dedasi. Kažkas mane ten traukė... Nuėjau, žiūrėjau ir negalėjau patikėti. Pirmą kartą gyvenime tokį vaizdą mačiau. Grybas ant grybo auga. Matyt, niekas šios vietelės nebuvo užėjęs“, – svarstė šiaulietė Stefa.
Moteris, rodydama pilną pintinę grybų, pasakojo, kad atnešė ne visus, nes kai kurie – jau susenę ir supuvę buvo. Ji džiaugėsi, kad vien didžiojo baravyko pakaks iš užsienio grįžusiems svečiams pavaišinti, o mažaisiais grybukais tikino pavaišinsianti kitus širdžiai brangius žmones.
