„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2013 03 28

Šiaulietiška mokyklų pertvarka finišo tiesiojoje ar pusiaukelėje?

Ketvirtadienį vyksiančiame Šiaulių miesto savivaldybės Tarybos posėdyje bus sprendžiamas miesto pradinių mokyklų likimas. Nors gali būti, kad daug aistrų sukėlęs klausimas iš viso nebus svarstomas – ne tik kai kurie miesto politikai, bet ir Švietimo ir mokslo ministerija raginą šį klausimą išimti iš darbotvarkės, o reorganizacijai pasmerktų pradinių mokyklų bendruomenės vakar dėl to prie Savivaldybės surengė protesto akciją.
Mergaitė tarp knygų
Mergaitė tarp knygų / Laurio Viksnės/BFL/F64 nuotr.

Centro pradinė – problemiškiausia

Antradienį vykusiame miesto Tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pranešėja Švietimo skyriaus vedėja Violeta Damskienė ilgiausiai kalbėjo apie Centro pradinės mokyklos jungimo prie Vinco Kudirkos progimnazijos aplinkybes. Kitų dviejų (Lieporių ir „Saulės“) pradinių jungimas prie progimnazijų buvo pristatytas tik keliais padrikais sakiniais.

„Planuojama mokyklas palikti pastatuose, prijungiant tik administracijas. Siekiama sumažinti pradinių ugdymo programų skaičių miesto centre. Klasėse nėra minimalaus reikiamo mokinių skaičiaus. Manome, kad iš Centro pradinės dauguma moksleivių pereis į V. Kudirkos progimnaziją“, – kalbėjo V. Damskienė.

Pranešėja pateikė Centro mokykloje besimokančių moksleivių skaičių, su kuriuo nenorėjo sutikti Centro mokyklos atstovės. Joms buvo keista ir tai, kad iki minimalaus reikiamo mokinių skaičiaus  klasėse trūksta kelių dešimtųjų dalių, tačiau valdininkai į tai neatsižvelgia.

„Mokykloje besimokančių skaičius yra kitoks, mes žinome, ką mes mokome. Trūksta dviejų dešimtųjų dalių, kad būtų reikiamas mokinių skaičius klasėse. Tačiau kažkodėl vis tiek teigiama, kad mūsų mokykla neoptimali“, – kalbėjo Centro mokyklos atstovės.

„Reikia, kad būtų dvidešimt du“, – vis dėlto nenusileido V. Damskienė.

Ministerija siūlo neskubėti jungti

„Devyniasdešimt devyni procentai tėvų sako, kad neves savo vaikų į V. Kudirkos progimnaziją. Mūsų mokykla atitinka šešiasdešimt procentų mokyklų pertvarkos plane numatytų rodiklių. Kad būtų neoptimali, turi nesiekti penkiasdešimt procentų. O lėšų trūksta dėl atleistiems mokytojams išmokėtų kompensacijų, bet trūkumą išlyginsime“, – teigė Centro pradinės mokyklos atstovės.

V. Kudirkos progimnazijos direktorius Juozas Varkulevičius sakė, kad pradinukų skaičius jo vadovaujamoje mokykloje kiekvienais metais ne mažėja, o didėja, be to, svarstomas klausimas yra aktualus abiem mokykloms – tiek Centro, tiek V. Kudirkos.

Lieporių pradinės mokyklos direktorė Danutė Butkuvienė įrodinėjo, kad jos vadovaujama mokykla yra mikrorajono centre, o pagal pertvarkos projektą ją norima iškelti į pakraštį. V. Damskienė atsakydama mokyklos direktorei bandė tikrinti jos fizikos žinias: „Per kiek laiko žmogus gali nueiti 1 kilometrą?“ (Toks atstumas yra nuo Lieporių pradinės iki Gegužių progimnazijos.)

Į tai buvo atsakyta, kad kilometro atstumas mažam vaikui yra visiškai kitoks nei suaugusiajam.

Kitų jungiamų mokyklų atstovai posėdyje nedalyvavo, tad po visų pasisakymų komiteto pirmininkė pristatė švietimo ir mokslo viceministrės raštą, kurį posėdžio pradžioje jai įteikė V. Damskienė. Švietimo ir mokslo ministerija siūlo neskubėti jungti mokyklų, nes jungimo sąlygos nėra iki galo išanalizuotos, o pertvarką būtina įgyvendinti tinkamai.

„Įvertinus mokyklų atstovų pasisakymus ir šį ką tik gautą raštą, siūlau komiteto vardu prašyti mokyklų reorganizavimo klausimą išimti iš Tarybos posėdžio darbotvarkės“, – pareiškė komiteto pirmininkė Angelė Kavaliauskienė. Tokiam siūlymui prieštaravo tik du komiteto nariai.

Klasių komplektavimas

Tarybos posėdyje taip pat bus svarstomas bendrojo ugdymo mokyklų komplektavimo 2014–2015 mokslo metams planas. Valdininkai parengė šešis skirtingus variantus, tačiau Tarybai teikti galima tik vieną.

Pirmasis variantas numato komplektavimą su pradinėmis mokyklomis. Antrasis siūlomas variantas parengtas atsižvelgiant į pradinių mokyklų prijungimą prie progimnazijų.

„Antrasis variantas būtų teikiamas, jeigu pradinės mokyklos būtų prijungtos, nors vilties vis mažiau belieka“, – kalbėjo V. Damskienė.

Kadangi komiteto posėdyje buvo nuspręsta siūlyti pradinių mokyklų reorganizavimo klausimą išimti iš Tarybos darbotvarkės, komitetas balsavo tik dėl pirmojo varianto.

Pirmasis variantas numato, kad visoms miesto mokykloms reikės išsidalyti tūkstantį vaikų, tačiau pagal registro duomenis, šimtas vaikų kažkur prapuola. „Norai prasilenkia su realybe. Vaikų negalima sverti kaip cukraus“, – kalbėjo komiteto posėdžio dalyviai.

Mokyklų bendruomenės nebegali tylėti

Nors komitete priimtas sprendimas siūlyti pradinių mokyklų reorganizavimo klausimo neteikti svarstyti miesto Tarybos posėdyje, vakar į piketą prie Šiaulių miesto savivaldybės rinkosi Centro, Lieporių ir „Saulės“ pradinių mokyklų bendruomenės.

Daugiau kaip 200 piketuotojų rankose laikė plakatus su skambiais šūkiais, sakė kalbas, gėdino miesto valdžią, rinko dalyvių parašus prieš mokyklų reorganizavimą.

„Mes nebegalime kentėti ir tylėti dėl to, kas šiuo metu vyksta Šiaulių mieste. Nesutinkame, kad miesto pradinės mokyklos būtų reorganizuojamos, sujungiamos, prijungiamos, iškeliamos ar kitaip draskomos. Mokyklos nėra vien tik pastatas. Mokyklų tradicijų, istorijų, vertybių neįmanoma kažkur iškelti. Tėvai, leisdami savo atžalas į šias mokyklas, parodo, kad tokio tipo mokyklos jiems reikalingos. Tikimės, kad Šiaulių miesto taryba išgirs mus ir nustos taupyti miesto biudžeto lėšas mūsų vaikų sąskaita“, – kalbėjo pikete dalyvavę pradinių mokyklų mokinių tėvai.

„Man, mamai, kurios vaikai mokosi Centro pradinėje mokykloje, labai skaudu matyti, kaip jau ne pirmus metus bandoma uždaryti šią mokyklą. Centro pradinė mokykla atitinka visus reikalavimus ir visuomet surenka reikiamą vaikų skaičių. Šiandien mes susirinkome čia, kad išgelbėtume mokyklas, bet sprendimą priims kiti. Belieka tikėtis, kad jie supras, jog pradinės mokyklos yra miesto ateities pagrindas“, – sakė tarptautinė šachmatų didmeistrė ir Centro pradinės mokyklos mokinių mama Viktorija Čmilytė.

Pradinių mokyklų vadovai vieningai tvirtino, kad sugeba išgyventi, surenka reikiamą mokinių skaičių, todėl jokių pertvarkų jiems nereikia. „Buvo laikai, kai buvo uždaryti darželiai. Viename tokiame lopšelyje–darželyje aš dirbau. Dabar ten įsikūręs Švietimo skyrius. Kas būtų, jeigu perkeltume šį skyrių į Savivaldybę, kur kažkada jis ir tilpo, o darželinukus suleistume į buvusias patalpas?“ – šmaikštavo buvusi mokytoja Augutė Vaičiulienė.

Piktinosi ir politikai

Pikete pasirodė ir valdžios atstovų, kurie rytoj, Tarybos posėdžio metu, turėtų nuspręsti, reorganizuoti ar ne miesto pradines mokyklas. Tačiau panašu, kad neatsakytų klausimų dar gausu ir vieningos nuomonės neprieita.

„Niekada akcijose, mitinguose, piketuose nesiveržiu į tribūną įrodinėti savo tiesų. Tačiau šiandien, kai matau, kad miesto valdžios problemos sprendžiamos pradinukų sąskaita, aš nebegaliu tylėti. Noriu miesto vadovams palinkėti, kad jie taip pat aršiai, atkakliai rūpintųsi, jog žiemą būtų nuvalytos gatvės, šaligatviai, pavasarį – užlygintos gatvių duobės, kad jie nebūtų principingi, kai pasididina savo priedus prie atlyginimų, o pamiršta tai padaryti bibliotekininkams. Čia – principingumo nelieka.

Aš nesu prieš visas švietimo reformas, optimizavimo procesus. Bet sprendimai turi būti protingi ir pamatuoti. Turi būti išgirsta pedagogų, mokyklų bendruomenių, tėvų, mokinių nuomonė. Ne tik būti išgirsta, bet ir valdžios suprasta. Liūdniausia, kad apie švietimo problemas miesto Taryboje gali kalbėti bet kas. Prijungti, sujungti, išdraskyti – lengva. Bet statyti, kurti – daug sunkiau“, – piktinosi vienas iš Tarybos narių.

„Nušvilptas“ miesto meras

Miesto meras Justinas Sartaukas gausiai susirinkusiam šiauliečių būriui nedaugžodžiaudamas teisinosi, kad miestas neturi pinigų. Tokie mero pasiteisinimai sukėlė pasipiktinimo bangą. Susirinkusiųjų tarpe aidėjo švilpimai, šūksniai „Gėda!“

Lieporių pradinės mokyklos mokytoja Ligita Norvilienė ramindama įsiaudrinusius šiauliečius sakė, kad J. Sartauskas gali turėti savo nuomonę, o jie turės savąją.

„Tikriausiai neatsitiktinai susirinkome prie gražios skulptūros „Saulės diskai“, kurie dar vadinami „Centukais“. Tie „Centukai“ – tai mūsų miesto Savivaldybė. Iš Šiaulių išvažiuoja daugybė žmonių. Negi jiems nerūpi? Aš noriu gyventi čia, noriu, kad mano vaikas turėtų visas galimybes mokytis. Aš pasisakau prieš šitokį vaikų genocidą“, – piktinosi ji.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs