Šiauliuose gyvenantis Antanas prieš šešerius metus nusipirko įprastą neįgaliojo vežimėlį. Važinėjo, tačiau vis galvodavo apie jo tobulinimą, nes buvo labai mažas atlošas.
Prieš šešerius metus Antanas mažą sėdynę pakeitė automobilio sėdyne. Meistrai galinius didžiuosius ratus pakėlė šiek tiek atgal – dėl geresnio balanso.
Prieš trejus metus Pakruojo bendrovė „Retenė“, užsiimanti neįgaliųjų vežimėlių ir prie jų montuojamų įrenginių gamyba, šiek tiek patobulino Antano transporto priemonę.
„Retenės“ vadovas Robertas Ašmanavičius parūpino dar vieną ratą. Jis montuojamas iš priekio ir yra varomas rankomis, sukant specialias rankenas su keičiama padėtimi.
Sumontavo elektriniams dviračiams naudojamą įrangą: akumuliatorius, greičio valdymo sistemą.
Šiemet Antanas paprašė „Baltik vairo“ vadovų, kad jam pagelbėtų. Gegužės mėnesį bendrovės meistrai paėmė vežimėlį dviem savaitėm.
Jie sumontavo elektriniams dviračiams naudojamą įrangą: akumuliatorius, greičio valdymo sistemą. Bendrai viskas turėtų kainuoti apie 600 eurų. Antanui visa tai nekainavo nė cento.
Dabar Antano vežimėlio priekinis ratas sukamas ne tik rankomis, bet ir elektros varikliu, įmontuotu į stebulę. Po sėdyne sumontuoti akumuliatoriai.
Vežimėlis pasiekia apie 25 kilometrų per valandą greitį. „Pernai važiavau į Kryžių kalną vien rankomis. Vėliau teko visą dieną gulėti ir ilsėtis. Šiemet – nulėkiau ir parlėkiau – nepervargau. Du dviratininkus dar ir aplenkiau“, – džiaugėsi vyras.
Antanas su vienu pakrovimu lengvai gali nuvažiuoti apie 40 kilometrų. Iki Kryžių kalno ir atgal sunaudojo tik pusę baterijos pakrovimo. Kai Antanas suka ratus rankomis, elektros variklis automatiškai įsijungia ir padeda. Kai nesuka, vežimėlis tiesiog rieda, pasiduoda valdymui.
„Visa elektros sistema netrukdo man riedėti ir treniruotis. Tik padeda, kad nepervargčiau. Gerokai padidėjo mano galimybės“, – aiškino šiaulietis Antanas.
