Tyrimai įstrigo
Greta miesto esanti istorinė Lieporių gyvenvietė ir kapinynas – unikali vieta visoje šalyje.
Greta miesto esanti istorinė Lieporių gyvenvietė ir kapinynas – unikali vieta visoje šalyje, taip teigia dienraščio „Šiaulių naujienos“ kalbinti specialistai (archeologai, menotyrininkai ir kt.). Tai bene seniausia tokio tipo gyvenvietė Lietuvoje, nuo jos iškilo Šiauliai. Įdėjus pastangų, šioje vietoje būtų galima įrengti turistams pritaikytą vietą, kuri garsintų miestą. Jau nekalbant apie istorinę atmintį.
Ilgus metus archeologinius tyrimus čia atliko Šiaulių universiteto doc. dr. Birutė Salatkienė, archeologė. Tačiau nuo 2006-ųjų tyrimai įstrigo – finansavimą iki tol skyrusi Šiaulių miesto savivaldybė iki šiol neberanda lėšų.
„Esu labai dėkinga Savivaldybei, nes tuo metu niekas kitas daugiau neskyrė lėšų. Bet 2006-aisiais gavome raštą, kad nebegali skirti finansavimo. Savivaldybės paveldosaugininkai siūlė tęsti tyrimus. Tai unikali vieta, kurioje vyko geležies lydymas, greta gyvenvietės yra ir kapinynas. Reikia aktualizuoti šį objektą, tik reikia tinkamų tyrimų“, – teigė archeologė B. Salatkienė.
Reikalingi tolimesni tyrimai
Pasak jos, leidus šiam paveldui sunykti, kolektyvinė atmintis jį greitai užmirš. Todėl reikalingi tolimesni tyrimai ir paties objekto pritaikymas lankymui. Juo labiau, kad tai labai parankioje vietoje esantis objektas – greta miesto. Tik reikėtų nedelsti, kol šioje vietoje kas nors nesugalvojo pastatyti namo ar prekybos centro. „Nereikia važiuoti kur į laukus, viskas čia pat. Gali pavydėti daug šalies miestų“, – pastebi B. Salatkienė.
Specialistės nuomone, dabartinės sąlygos reikalauja sudėtingesnių, modernių tyrimų, kuriuos galėtų atlikti jauni, su šiuolaikinėmis technologijomis gebantys dirbti archeologai. Ji pati pasiryžusi suteikti visas savo per ilgus metus tyrinėjimuose sukauptas žinias. Tačiau reikia rasti finansavimo šaltinį. Savivaldybės biudžete lėšų trūksta. Tačiau, B. Salatkienės nuomone, miesto valdžia galėtų parodyti iniciatyvą – įtraukti objektą į strateginius miesto plėtros planus.
„Lėšų galima gauti iš tarptautinių fondų, o įtraukus į miesto plėtros planus, Vyriausybė matytų, kad miestui to reikia, tad gal taip pat parodytų deramą dėmesį“, – mano archeologė.
Trūksta finansavimo
Kultūra prie šalies BVP prisideda 6 proc., nors gauna tik 1,6 proc. finansavimo iš valstybės biudžeto.
Tačiau ar miesto valdžiai to reikia? Dabartinis miesto meras Justinas Sartauskas, pasiteiravus apie Lieporių gyvenvietės ir kapinyno bei kitų istorinių objektų (Salduvės piliakalnis ir t. t.) likimą, sako, kad negalima visų sričių pakelti į aukštesnį lygį. Viskas atsiremia į finansus, todėl reikia susidėlioti prioritetus ir tobulinti palaipsniui.
„Sunku rasti finansus, reikia spręsti dabarties problemas. Žmonės nori vaikščioti lygiomis gatvėmis, šaligatviais. Pirmiausia lėšas reikia aplinkai skirti. Galima kalbėti apie daug sričių, bet reikia palaipsniui eiti. URBAN programoje esame numatę Zubovų rūmų parko atkūrimą, Talkšos ežero pakrantės sutvarkymą. Turime ką turime“, – pragmatiškai nusiteikęs meras.
Tvarkyti lygiagrečiai
Mero patarėjo Vaclovo Vingro nuomone, viską lemia biudžeto galimybės, tačiau pradėtą darbą reikėtų pabaigti. „Būkime objektyvūs, dėl lėšų trūkumo darbai sustojo. Bet jeigu B. Salatkienė negalės dėl kokių nors priežasčių tęsti tyrimų ar prie jų prisidėti, kitas asmuo turės nuo nulio tyrimus pradėti. Reikėtų patikslinti, koks finansavimas reikalingas ir tęsti tyrimus“, – mano V. Vingras.
Jo teigimu, iniciatyvą galėtų rodyti ne tik miesto Savivaldybė, bet ir Šiaulių universitetas, kuris neseniai parengė penkis projektus, bet nė vieno susijusio su Lieporiais. Pasak V. Vingro, finansavimą galima rasti – yra tarptautiniai finansavimo fondai, reikia tik parengti projektą. Tačiau, V. Vingro nuomone, negalima į situaciją žiūrėti vien pragmatiškai ir pirmiau sutvarkyti gatves, o po to, jei liks lėšų, istorinį paveldą. „Reikia lygiagrečiai tvarkyti, įvertinus viską“, – mano V. Vingras.
Sunyks nesulaukęs dėmesio
Menotyrininko, Šiaulių garbės piliečio Vytenio Rimkaus nuomone, tokiems istoriniams objektams kaip Lieporių gyvenvietė ar Salduvės piliakalnis reikia skirti deramą dėmesį ne tik miesto, bet visos šalies lygiu. Neužtenka vien pragmatinės pusės. Kitu atveju, ilgai delsiant, viskas sunyks.
„Būtinai reikia daryti. Paskaičiuoti, kiek reikės lėšų tyrimams. Pastovių lėšų reikės ir pritaikius objektą lankytojams. Bet tai istorinė kultūra, moralinis buvimas. Čia pati seniausia vieta, čia miestas prasidėjo. Viskas sunyks, jei nesulauks dėmesio“, – mano V. Rimkus.
Stokoja iniciatyvos
Lėšų galima surasti, reikia tik ieškoti, įsitikinęs „Aušros“ muziejaus direktorius Raimundas Balza. „Vanduo po stovinčiu akmeniu nejuda. Reikia tik ieškoti, yra fondų daug, kurie tokius projektus finansuotų“, – dienraščiui „Šiaulių naujienos“ teigė R. Balza.
Kultūros paveldo saugojimo specialistai pastebi, kad Šiauliuose su kultūros paveldu geriau tvarkosi „Aušros“ muziejus nei pats miestas. Ministerijai pavaldus muziejus susitvarkė Ch. Frenkelio vilą, atgaivino Žaliūkių malūną. Šiose vietose dabar vyksta miesto ir tarptautiniai renginiai, sutraukia lankytojų ne tik iš miesto, bet ir iš kitur.
R. Balza teigia, kad nesitikėjo gauti finansavimą Žaliūkių malūno atstatymui, tačiau ryžosi rašyti projektą. Kaip vėliau paaiškėjo, jų projektas buvo įvertintas aukščiausiais balais. „Reikia ieškoti, turėti viziją. Ne vien atkurti, bet ir pritaikyti turistams. Savivaldybė didelė institucija, kitiems projektams rado lėšų, Talkšos ežero pakrantei sutvarkyti. Reikia tik daug iniciatyvos“, – mano R. Balza.
Išskirtinis bruožas
Pasak jo, į miesto reikalus žiūrėti vien pragmatiškai ir pirmiau tvarkyti gatves, o po to rodyti dėmesį kultūrai, nederėtų. Reikia viską spręsti kompleksiškai, nes kultūra prie šalies BVP prisideda 6 proc., nors gauna tik 1,6 proc. finansavimo iš valstybės biudžeto.
„Kaip sovietmečiu buvo sakoma, gal susitvarkys ekonomika, atsiras lėšų ir kultūrai. Bet taip negalima galvoti, reikia spręsti kompleksiškai. Pritaikyti bendruomenės poreikiams. Juk tai miesto veidas, savitas bruožas, kuris ateina per vietos išskirtinumą, paveldą, istoriją. Šis objektas išskirtinis visame krašte, juo reiktų didžiuotis“, – mano R. Balza.
Lieporių gyvenvietėje ir kapinyne atlikus archeologinius kasinėjimus rasta tūkstančius metų siekiančių dirbinių. Pats objektas dėl finansavimo trūkumo laukia geresnių laikų ir po truputį nyksta.
