Mįslė: kur nakvoja benamiai?
Šiauliuose Laikino apgyvendinimo tarnyboje trys bendrabučio tipo patalpos laukia benamių svečių. Kas vakarą tokių atvyksta apie dešimt. Daugiausia šiemet naktį apsilankė čia 15. Pernai jų būdavo dvigubai daugiau, o per rekordinius šalčius – iki 40.
Bet koks “bomžas” čia nenakvoja. Turi būtinai ateiti ne tuščiomis rankomis. Kiekvieną naktį – puota.
Darbuotojai neturi informacijos, kur likusieji benamiai nakvoja.
Daugiausia legendų sklinda apie žalią apleistą namą Salduvės parke. Vieta – prestižinė, o ir šio namo gyventojai – rinktiniai.
Tvirtinama, kad bet koks “bomžas” čia nenakvoja. Turi būtinai ateiti ne tuščiomis rankomis. Kiekvieną naktį – puota.
Gatvėje sutiktas penkiasdešimtmetis Juozas jau kelias savaites nebėra benamis. Iki pat sausio šalčių miegojo buvusios sugyventinės malkinėje. Pavasarį susipyko ir išėjo. Gruodį miegojo storai pasiklojęs ir užsiklojęs. Kentėjo net spaudžiant 7 laipsnių šalčiui. Dar labiau atšalus, neiškentė. Susitaikė su buvusiąja ir nuo šiol miega šiltai.
Pasikutena ir gyvena
Tarnyboje nakvojantys benamiai nekalbūs ir išvargę. Ar sušalot? Ne. Ar alkani? O ką pasiūlysi? Kaip gyvenat? Pasikutenam ir toliau gyvenam.
Ar sušalot? Ne. Ar alkani? O ką pasiūlysi? Kaip gyvenat? Pasikutenam ir toliau gyvenam.
Nakvojantiems patiesti čiužiniai. Patalpoje yra tualetas, kriauklė. Vakare budintis atneša arbatos. Įpila po stiklinę ir vėl visus užrakina. Arbatos duoda, nes patalpoje nėra rozečių – patys neišsivirs.
Tarnyba nakvynę suteikia tik nakčiai – iki 7 valandos ryto, tačiau per šalčius suveikia saugiklis. Leidžiama neišeiti. Vienas kitas benamis pasinaudoja tokia galimybe. Ypač ligoti ar sumušti.
Maisto problemos benamiai neturi. Jo – per akis. Žmonės dažnai prie konteinerių padeda gražiai supakuotų maisto atliekų.
Dėkingumo sulaukia retai
Tarnybos socialinio darbo organizatorė Danutė Bogužienė teigia, kad kasnakt du ar asmenis į nakvynės vietą atveža greitosios medicinos pagalbos automobilis. Pernai benamiai šiuo transportu naudojosi tarsi taksi. Šiemet liovėsi piktnaudžiavę.
Tarnybos darbuotojas, slėpęs savo asmenybę, pasakojo, jog atvežami ir ant suoliuko užmigę pasiturintys piliečiai. Pabunda tik tuomet, kai atšyla. Keturiomis nuropoja iki tualeto, nors prieš tai buvo padaręs į kelnes. Nusilengvinus grįžta sąmonė, tuomet kyla klausimas: „Kur aš?“
Žmogus puola skambinti vaikams ir artimiesiems, kad išvežtų kuo greičiau „iš to durnyno“. Tai įrodymas, kad žmogui yra tik žingsnis iki „ubago lazdos“, o dėkingumo už galimai išgelbėtas galūnes ar gyvybę medikai ir tarnybos darbuotojai sulaukia retai.
