„Amžiaus statyba“
Atvykęs Aplinkos viceministras aiškino, kad Šiaulių regionas ir toliau privalo vykdyti įsipareigojimus ES. „Tam, kad būtų įgyvendinamos Europos Sąjungos (ES) direktyvos, tai yra, iki 2020 metų į sąvartyną kartu su mišriomis atliekomis patektų tik 35 proc. biologiškai skaidžių atliekų (šiuo metu sudaro 50 proc.), ŠRATC privalo įrengti atliekų mechaninio ir biologinio apdorojimo (MBA) įrenginius“, – teigė jis. Tačiau MBA įrenginių statyba jau du kartus buvo nutraukta. Pirminiam projekto vykdymo variantui buvo numatyta 54 mln. litų suma. Už šiuos pinigus projektas turėjo būti vykdomas vienu etapu – įrengiant ir mechaninio, ir biologinio apdorojimo renginius vienu kartu. Darbų pradžiai ES skyrė 13 mln. litų, o šie – įstrigo bankrutavusiame banke „Snoras“. Dėl susidariusios padėties ŠRATC teko nutraukti pirmąjį projekto variantą ir rasti kitą išeitį. Išeitis buvo rasta – projektas suskaidytas į dvi dalis. Už turimus pinigus buvo numatyta įrengti mechaninio rūšiavimo įrenginius, o biologinio apdorojimo – tik atgavus prarastas lėšas. Taip atsirado viltis projektą įgyvendinti iki numatytos datos – 2015 metų. Tačiau, kaip liaudis sako, „viltis – kvailių motina“. Naujoji galimybių studija neįtiko Aplinkos ministerijai. Ministerija išleido įsakymą, kad projektą yra būtina vykdyti vienu etapu. Šio įsakymo įgyvendinimui reikia grįžti į pirminę projekto fazę, kuri negali būti vykdoma dėl trūkstamų 13 mln. litų. „Dvigubas projekto vykdymas yra neįmanomas“, – kategoriškai pareiškė viceministras. „13 mln. litų avansas yra išmokėtas numatytam projekto vykdymui, tad šie pinigai turi būti naudojami taip, kaip buvo numatyta skiriant pinigus“, – tęsė jis.
Savivaldybės pasijuto šantažuojamos
„Kraštutiniu atveju, jei ŠRATC nepavyktų „Snoro“ administratoriui įrodyti, kad tai nėra kažkoks indėlis, kad tai yra depozitiniai Europos Sąjungos pinigai, Savivaldybės privalėtų savo lėšomis finansuoti šį įsiskolinimą“, – mano viceministras. Jis vis kartojo, kad jo žodžiai yra patariamieji, tačiau Savivaldybių vadovai pajuto kategorišką reikalavimą prisiimti atsakomybę už dingusius milijonus. Esą projektas gali būti tęsiamas tik tuo atveju, jei jos garantuos pinigų grąžinimą neatgavus jų iš „Snoro“. „Pasijutom šantažuojami. Šioje situacijoje Aplinkos ministerija turėtų reaguoti kitaip. Ji turi būti taip pat suinteresuota, nes 13 mln. litų avansą į banką „Snoras“ pervedė jos kuruojama Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA). Tačiau, kaip matome, ministerija to nenori pripažinti“, – teigė Pakruojo rajono merė Asta Jasiūnienė. Šiaulių miesto meras Justinas Sartauskas taip pat pareiškė norą atsakomybe dalytis kartu su ministerija. „Norėtume susitarti, kad šie pinigai yra abiejų pusių problema. Vyriausybė juos pervedė į banką „Snoras“, o ŠRATC jų nepaėmė be Aplinkos ministerijos leidimo“, – dėstė jis. J. Sartauskas yra linkęs derėtis toliau: „Mes esame derybininkai, greitu metu visi merai vėl rinksis ir svarstysim, kaip būtų galima tęsti projektą. Vienas kelias lieka – vėl važiuoti pas ministrą ir bandyti įkalbėti, kad projekto nestabdytų. Ministerija taip pat atsakinga už valstybinius įsipareigojimus ES, tad šiame konflikte nerasti sprendimo būtų keista.“
Projektas žlunga
Valdininkų nesugebėjimas susitarti vis labiau priartina MBA įrenginių projekto žlugimą. Primename, kad ligi šiol Šiaulių regiono vadovai kategoriškai kratėsi atsakomybės dėl nelemtųjų milijonų. ŠRATC dalininkai ir valdyba garantą suteikti jau yra atsisakę. Paskirtasis ŠRATC valdybos pirmininkas Vladas Damulevičius patikino, kad garanto nesuteiks. „Mes nesutinkam prisiimti atsakomybės už 13 milijonų litų“, – patvirtino jis.
Pasiūlė bankrotą
Akmenės meras Vitalijus Mitrofanovas pasiūlė ŠRATC iškelti bankroto bylą. Anot jo, įstaiga nepajėgi atsiskaityti už projektą, o jai paskolų jau niekas nebeteikia. „Bankai ŠRATC paskolų neduos tol, kol nebus išspręstas 13 mln. litų laidavimo klausimas“, – teigė jis. Jam antrino Šiaulių miesto Tarybos narys Vidmantas Japertas: „Mes sukūrėme nevaldomą įstaigą – sprendimų priėmimo aparato ir pasitikėjimo įstaigos vadovybe nėra, aiškios strategijos įstaiga neturi.“ „Jei toliau nesusitarsime, per ŠRATC kaminą išeis juodas dūmas, kaip Vatikane, ir bus viskas“, – šmaikštavo J. Sartauskas. A. Petkus aiškino, kad jei MBA statyba neįvyks, Lietuva, o taip pat ir Šiaulių regionas, vis tiek privalės atliekas išrūšiuoti, o tai gyventojams kainuos žymiai daugiau nei 13 mln. litų, nes ES antrą kartą pinigų nebeduos.
