Piotras Pavlenskis – unikalių politinių akcijų kūrėjas, pasaulinė įžymybė. Jis buvo prisikalęs savo sėklides prie Raudonosios aikštės grindinio.
Priešais teismo rūmus jis buvo užsisiuvęs burną. Tuo metu ten buvo teisiama ne mažiau už jį parako turinti muzikos grupė „Pussy Riot“.
Maskvoje ant psichiatrijos centro stogo jis nusipjovė ausies spenelį.
Sankt Peterburge ant pakeliamo tilto, esančio priešais saugumo rūmus, jis nupiešė didžiulį falą.
Natūralu, kad atėjus nustatytam laikui, falas pakilo. Be to, jis buvo padegęs KGB duris.
G.Lukošaitis teigia, kad skulptūrą – P.Pavlenskio biustą su užsiūta burna – galėtų pagaminti dar iki kovo 11 dienos. Galva jau nulipdyta. Belieka ją gabenti tiesiai į liejyklą.
Jo teigimu, skulptūra „Aš – tobulas pilietis“ atspindėtų mūsų visuomenės laisvę, kurios jau pradeda trūkti.
– Kokia pagrindinė šios skulptūros idėja ir kaip ji gimė?
– Čia yra daug kontekstų, požiūrių ir minčių. Pirma – visa Lietuva turi didžiulių problemų su savo centrinėmis aikštėmis. Nežinome, kaip jas puošti ir įprasminti.
Antra – tai būtų parama Rusijos žmonėms, kurie priešinasi režimui. Priminsiu, kad prie mūsų iškovotos laisvės anuomet prisidėjo ir Rusijos visuomenė. Ten taip pat mitingavo šimtatūkstantinės minios. Parama pilietinei pozicijai. Parama žmonėms.
– Kodėl būtent toks meninis sprendimas?
– Aš juk nemoku megzti. Yra daugybė žmonių, kurie mezga žymiai geriau už mane. Dėl to – skulptūra. Kodėl maža? Šiuo atveju nematau reikalo dideliems monumentams. Ar manote, kad aikštėje tiktų kažkas labai didingo, kai šalį jau paliko 800 tūkst. piliečių?
Šiauliuose auksinė mergaitė rėkia. Blogai. O Vilniuje – tyli Pavlenskis. Vėl blogai. Kodėl?
– Ar norėjote kažką konkretaus pasakyti, suprojektuodamas paminklą netoli Apeliacinio teismo?
– Ten buvo ir KGB rūmai. Savo skulptūra norėčiau išjudinti diskusiją apie viešąsias erdves. Buvome įpratę prie vienos meno rūšies, kuri vadinasi – socialistinis realizmas. Nugriovėme, tačiau nežinome, ką statyti vietoje jų. Dažnai tik pakeitėm antpečius ir pastatėme kažką panašaus. O reikia kažko naujo, netikėto, originalaus.
– Ar nėra ryšio tarp jūsų verkiančios mergaitės Šiauliuose ir P.Pavlenskio biusto?
– Šiuolaikinio meno paskirtis – įsiūbuoti visuomenę, priversti mąstyti, ieškoti, norėti.
Štai Šiauliuose auksinė mergaitė rėkia. Blogai. O Vilniuje – tyli Pavlenskis. Vėl blogai. Kodėl? Gal kažką ne taip darome?
Be to, mano projektu susidomėjo Maskvos režisierė Darija Khrenova. Ji kuria filmą apie P.Pavlenskį.
Prie postamento būtų galima įmontuoti ekraną, kuriame būtų rodomas filmas apie jį arba nufilmuotos jo meninės akcijos.
– Ar P.Pavlenskio idėjos yra ir Lietuvos aktualija?
– Manau, kad tas paminklas ir jo reikšmė yra aktuali ir mums. Šio menininko akcijos tinka ne tik Rusijai. Mes taip pat jau turime cenzūrą, yra asmens laisvės ir tiesos problemų.
