Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius BNS sakė, kad dėl tokio plano iš esmės sutarta šį mėnesį vykusiame neformaliame ministrų pasitarime. Galutinio Vyriausybės pritarimo tikimasi sausį. Vienas realiausių variantų – statyti kalėjimą viešosios ir privačios partnerystės (PPP) būdu.
„Valstybė kasmet yra pajėgi skirti 3-4 milijonus Šiaulių tardymo izoliatoriaus statybai. Būtų du etapai, bendra statybų vertė – 42 mln. eurų. Tai skiriant po 3-4 mln. eurų kalėjimą statysime bent dešimt metų. Tai – per ilgas laiko tarpas, nenorime, kad tai virstų amžiaus statybomis“, – BNS sakė ministras.
Anot jo, per šį laikotarpį gali pasikeisti ir statybos reikalavimai, poreikiai, kainos.
„Todėl manau, kad turėtumėme svarstyti apie kitokį modelį, kaip galėtumėme kalėjimą pastatyti su verslo pagalba greičiau. Vyriausybėje po Naujųjų diskutuosime, kaip tą galime padaryti, pasiūlymų turime ir juos aptarsime Vyriausybės pasitarime“, – tvirtino jis.
E.Jankevičius sako, kad dabartiniai kalėjimai pastatyti sovietiniais arba carinės Rusijos laikais, o pastačius naują modernią įkalinimo įstaigą, skirtą 600 nuteistųjų, tikimasi sutaupyti bent po milijoną eurų komunalinėms paslaugoms, personalui.
„Kadangi būtų įdiegtos labai pažangios sistemos, kamerų tipo patalpos, elektroniniai atrakinimai, žmogiškųjų išteklių tai pareikalautų mažiau, būtų mažiau pareigūnų. Jie nebūtinai galėtų būti atleidžiami, nes ir dabar pareigūnų trūksta“, – pabrėžė ministras.
Tikisi sumažinti smurtą
Kalėjimų departamento direktorius Virginijus Kulikauskas tvirtina, kad dabartinis įstaigų modelis, orientuotas į kolektyvinę bausmės atlikimo formą, yra „sovietinis palikimas“. Jis tikisi, kad nauja įstaiga padėtų išardyti subkultūras, sumažinti smurtą tarp nuteistųjų, o su kitomis priemonėmis padėtų keisti ir prižiūrėtojų požiūrį į nuteistuosius.
„Lankiausi pataisos namuose, visus apvažiavau. Yra bendrabučio tipo patalpų, kur yra ir po 40 nuteistųjų vienoje vietoje. Tai ką galime kalbėti apie žmogaus privatumą, orumą? Viena iš sąlygų yra tai, kad kamerinio tipo buvimas leistų kovoti su subkultūra, tam tikrais reiškiniais, nuteistųjų smurtu vienas prieš kitą“, – gruodžio viduryje vykusioje diskusijoje kalbėjo V.Kulikauskas.
Jis sutinka, kad vien naujas pastatas problemų kalėjimų sistemoje neišspręs ir tikisi, jog Vilniuje per kelis metus atsiras ir pareigūnų mokymo centras su lektoriais iš Norvegijos, kuri dešimtmečiais teikia Lietuvai finansinę ir kitokią pagalbą sistemos pertvarkai.
„Perspektyvoje aš ten tikrai norėčiau matyti modernią naują įstaigą (...) Žinoma, vien sienos ir stogai neišspręs problemos, sutinku. Tie patys norvegai akcentuoja, kad turime turėti savo mokymo centrą, ne universitetai ruoštų mums pareigūnus. Projekte yra numatyti jų mokymai, turime didelę viltį, kad toks mokymų centras pakeistų pareigūnų požiūrį“, – pabrėžė jis.
Nuteistieji ragina keisti pareigūnų požiūrį
Kelis mėnesius Alytaus pusiaukelės namuose gyvenantis Tautvaldas Snukiškis tvirtina, kad įkalinimo įstaigose iki šiol galioja iš sovietmečio atėjęs prižiūrėtojų fizinio ir psichologinio smurto modelis, o administracijai nuteistųjų darbas „už centus“, dažnai nereikalaujantis aukštesnės kvalifikacijos, yra tik vienas iš būdų juos pažeminti.
Dėl neteisėto disponavimo dideliu kiekiu narkotikų nuteistas vyras sako, kad vien kamerų įrengimas problemų neišspręs, nes patys prižiūrėtojai dar gyvena pagal sovietmečiu įvestą hierarchinę tvarką, paremtą fiziniu ir psichologiniu smurtu, ir ragina keisti jų požiūrį.
„Turėtų keistis požiūris į įstatymus. 99,99 proc. pareigūnų sako, kad Seimo kontrolierių išvados yra tik rekomendacinio pobūdžio. Ką jiems nurodo, jiems tėra pajuokos objektas (...). Yra išplėsta diskrecijos teisė, atsakomybės klausimas kybo ore“, – tvirtino vyras.
Šiuo metu nuotoliniu būdu aukštojo mokslo siekiantis T. Snukiškis Kalinių sąjungoje eina sekretoriaus pareigas – ši asociacija teikia ir teisines konsultacijas nuteistiesiems. Jis tvirtina, kad pareigūnai neatsižvelgia ir į teismų sprendimus, o jam pačiam siekiant gauti informacijos teko pateikti septynis skundus Seimo kontrolieriams.
„Kai vyksta kratos, geriausiu atveju pasakoma: bus vykdoma krata – išmeta už pakarpos ir tu daryk, ką nori. Krata yra poveikio priemonė: jei dieną su pareigūnu žodžiu užgauni jo ambicijas, žinok, kad vakare kameroje bus krata. Tai yra sovietinė valdymo sistema, kai vienas kalinys yra nepaklusnus, siekiama nubausti visą kolektyvą, kad po to tas kolektyvas nubaustų kalinį“, – pasakojo nuteistasis.
„Žmonės įkalinimo įstaigose badauja, sistema nesikeičia. Jei prieš dešimt metų visi žinojome, kad vagia iš įkalinimo įstaigų valgyklų tą maistą, ta tiekimo sistema nepasikeitė: kaip nebuvo košėje mėsos, taip jos ir nėra“, – pasakojo jis.
Vyro nuomone, sistema nesikeičia ne tik dėl to, jog vos 500 eurų uždirbantiems pareigūnams trūksta motyvacijos, bet ir dėl to, jog jie patys jaučia žeminimą iš savo vadovų.
„Jie patiria tokį pat stresą, kaip ir mes, iš savo viršininkų, išeina užburtas ratas. Tie 500 eurų – nemanau, kad tai yra kritinė riba, lemianti jų apsisprendimą. Jų buitinės sąlygos, atmosfera įkalinimo įstaigoje – reikia būti mazochistu, kad tenai dirbtum“, – tikino T. Snukiškis.
Kad atmosfera įkalinimo įstaigose pablogėjo, pritaria ir Lietuvos kriminologų asociacijos vadovas Gintautas Sakalauskas, 15 metų analizuojantis įkalinimo sistemą.
Jo nuomone, sistemą dar labiau užsiverti paskatino ir rezonansą sukėlusi knyga apie gyvenimą įkalinimo įstaigose „Pravieniškių mafija“.
„Per 15 metų ne tik kad niekas nepasikeitė, bet aš tikrai pritariu Tautvaldui ir tiems, kurie sako, kad situacija ir pablogėjo. Tas jūsų dažnai nurodomas leidinys „Pravieniškių mafija“ – aišku, sukrėtė sistemą, bet nežinau, ar tai išėjo į naudą, nes matau, kad sistema išsigando, ji užsidaro. Pavyzdžiui, Kalėjimų departamentas nebeskelbia savo metinių ataskaitų, iš pusmečio ekselinių lentelių dingo savižudybių skaičius, nevyriausybininkai, kurie ateina, sako, kad tampa sunkiau dirbti, nei prieš tai“, – kalbėjo kriminologas.
