Nuo pat liepos 24 dienos ryto Šiaulių universiteto Priėmimo komisija bendrauja su nusivylusiais abiturientais, kurie iš LAMA BPO pranešimo sužinojo, kad yra kviečiami studijuoti Vilniaus ar Kauno universitetuose, nors ketino mokytis Šiauliuose ir tikslingai stojo būtent į šio miesto universitetą.
Studijos sostinėje – ne visada labiau norimos nei Šiauliuose
Didelė dalis norėjusių studijuoti Šiaulių universitete liko nusivylę. „Sužinojau, kad inžinerinę specialybę esu kviečiamas studijuoti Vilniaus universitete, tačiau studijuoti tikėjausi būtent Šiauliuose.
Šiuo metu mano šeima neturi galimybių leisti man studijuoti kitame Lietuvos mieste – visos šeimos pajamos yra tik tėčio gaunamas atlyginimas, dėl ko studijuoti sostinėje tiesiog negaliu“, – pasakojo prisistatyti nenorėjęs abiturientas. Su tokiomis stojančiųjų ir jų tėvų reakcijomis ŠU Priėmimo komisijos darbuotojai vakar susidūrė visą dieną.
„Daliai visuomenės ir politikų galbūt atrodys keista, kad jaunimas, kviečiamas studijuoti Vilniaus ar Kauno universitetuose, tuo visai nesidžiaugia. Deja, tačiau šiandienė Lietuvos realybė yra tokia, kad daliai šalies šeimų studijos Šiaulių universitete yra galimybė jų vaikui gauti aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir įgyti norimą specialybę mieste, kuriame pragyvenimo kaštai yra nepalyginamai mažesni nei didžiuosiuose Lietuvos miestuose“, – tokias abiturientų reakcijas aiškina dr. Modestas Grigaliūnas, Šiaulių universiteto komunikacijos vadovas.
„Vakar viešojoje erdvėje galėjome matyti, kad LAMA BPO atstovai džiaugėsi pakoreguota priėmimo sistema ir laiko ją efektyvesniu išteklių sutelkimu, tačiau abiturientų, kurie, sužinoję priėmimų rezultatus, lankėsi Šiaulių universiteto Priėmimo komisijoje, veiduose matėme ne džiaugsmą dėl to, kad valstybė telkia išteklius ar kad jie yra kviečiami studijuoti kitose aukštosiose mokyklose, o tik liūdesį dėl to, kad, greičiausiai, turės praleisti bent jau vienus studijų metus nestudijuodami to, ko siekė“, – sakė M.Grigaliūnas.
Priėmimo rezultatus lėmė ir pakoreguota priėmimų tvarka
Remiantis vos šių metų gegužę ŠMM inicijuotomis priėmimo į aukštąsias mokyklas tvarkos pataisomis, priėmimo terminas į studijų programas, kurios per pirmąjį priėmimo etapą nesurenka nustatytos studentų kvotos, baigiasi sulig pirmuoju priėmimo etapu – liepos 19 d.
Pretendentams nebeleidžiama rinktis šios programos kitais stojimo etapais – per pagrindinio priėmimo antrąjį ir papildomo priėmimo etapus, o įstojusieji yra perskirstomi po kitus universitetus.
Nesurinkus numatyto skaičiaus studentų į konkrečią studijų programą, pretendentams nebeleidžiama rinktis šios programos kitais stojimo etapais – per pagrindinio priėmimo antrąjį ir papildomo priėmimo etapus, o įstojusieji yra perskirstomi po kitus universitetus. Būtent tai ir lėmė dalies stojančiųjų nusivylimą sužinojus stojimų rezultatus.
„Švietimo ir mokslo ministerijai įvedus naują tvarką, praradome daugiau kaip mėnesį. Tai yra ankstesniais metais pretendentai studijas tiek mūsų, tiek kituose universitetuose galėjo rinktis, o universitetai – studijuojančiųjų grupes formuoti iki rugpjūčio pabaigos.
O šiais metais iki liepos 19 d., kai baigėsi bendrojo priėmimo pirmasis etapas, turėjome 10 studijų programų, kurioms trūko vos kelių studentų iki rentabilumo ribos. Iš esmės neabejojame, jog, galiojant ankstesniam priėmimo terminui, reikiamas studentų skaičius šiose mūsų universiteto studijų programose būtų surinktas“, – aiškino prof. dr. Remigijus Bubnys, Šiaulių universiteto studijų prorektorius.
Šios ir kitos priežastys ir lemia tai, kad ŠU į pirmą bakalauro studijų kursą po pirmojo priėmimo etapo šiais metais kviečia studijuoti 89 būsimus studentus: 41 iš jų galės studijuoti valstybės finansuojamose vietose, 48 – valstybės nefinansuojamose.
„Pirmajame etape bendras besirenkančiųjų studijas Šiaulių universitete skaičius, palyginti su praėjusiais metais, yra mažesnis, tačiau tokie rodikliai mūsų nestebina. Viena vertus, stojančiųjų skaičių didžiąja dalimi lėmė ir pastarųjų metų šalies, o ypač Šiaulių apskrities, demografiniai pokyčiai.
Štai, pavyzdžiui, vien per pastarąjį dešimtmetį, skaičiuojant nuo 2007 m., netekome kone 65 tūkst., arba 20 proc., krašto gyventojų. Natūralu, kad demografinius pokyčius atspindi ir bendras Šiaulių universiteto bei kitų šalies aukštųjų mokyklų pirmakursių skaičius. Kita vertus, šių metų pirmakursių skaičiui ne mažiau įtakos turėjo ir Švietimo ir mokslo ministerijos naujai priimtos priėmimo į aukštąsias mokyklas pataisos“, – pasakojo Rimvydas Vaštakas, Šiaulių universiteto tarybos pirmininkas.
Ankstesniais metais per vėlesnius stojimų etapus universitetas surinkdavo 10–20 proc. studentų.
Kaip apibendrindamas situaciją pažymi universitetas, priėmimo rezultatai po pirmojo etapo, nors ir labai nepalankūs ŠU, iš esmės nėra netikėti. Šių metų stojimų rezultatus lėmė tiek paskutinį pusmetį viešąją erdvę užpildę politikų ir akademinės bendruomenės svarstymai dėl universitetų tinklo konsolidacijos, tiek ŠMM priimti sprendimai dėl priėmimo tvarkos, sunerimti privertę ir pačius abiturientus.
Todėl negalima stebėtis tuo, kad studijas Šiaulių universitete renkasi mažiau studentų po to, kai paskutiniu metu nuolatos buvo svarstoma, ar universitetai regionuose apskritai išliks. Natūralu, kad tokiame informaciniame kontekste daug kas abejoja, ar gali pradėti čia studijas, lygiai kaip ir natūralu yra tai, kad abiturientų tėvai, girdėdami vykstančias diskusijas, nėra tikri, ar gali išleisti čia studijuoti savo vaikus.
Galiausiai ŠMM sprendimu kai kurioms studijų programoms, tokioms kaip menų studijų srities programos, Šiaulių universitete nebuvo skirta valstybės finansuojamų vietų, o tai, savaime suprantama, lėmė abiturientų sprendimą tokių programų nesirinkti. Visos čia aptartos priežastys ir lėmė esamą ŠU situaciją stojimo rezultatų lentelėje.
Magistrantų ŠU daugėja
Nors pakviestų studijuoti Šiaulių universitete šiemet – mažiau, universiteto atstovai užtikrina, kad studijuojantys šioje aukštojoje mokykloje gaus kokybišką išsilavinimą. Pažymima ir tai, kad stojančiųjų į antrosios pakopos studijas skaičius išaugo ir keliomis dešimtimis peržengė pernykščius rezultatus.
Panašiai kaip ir praėjusiais metais, daugiausia pretendentų išreiškė norą studijuoti Ugdymo mokslų ir socialinė gerovės fakultete.
„Pastebime, kad vis daugiau Šiaurės Lietuvos regiono žmonių ima vertinti magistrantūros studijų teikiamus pranašumus. Antrosios studijų pakopos programos patrauklios ne tik mūsų, bet ir kitų universitetų ar kolegijų absolventams. Pernai po pirmojo priėmimo etapo sulaukėme 158 pretendentų, o šiemet skaičiuojame jau 190 magistrantų“, – sakė prof. dr. R. Bubnys.
Panašiai kaip ir praėjusiais metais, daugiausia pretendentų išreiškė norą studijuoti Ugdymo mokslų ir socialinė gerovės fakultete. O tarp populiariausių Šiaulių universiteto magistrantūros studijų programų atsidūrė edukologija, viešasis valdymas, socialinis darbas ir vizitine kortele tapusi specialioji pedagogika.
Atsižvelgdamas į pasaulio valstybinių universitetų praktiką, Šiaulių universiteto studijų prorektorius pabrėžė, jog itin gausus studentų skaičius nėra esminis kriterijus sėkmingam universiteto gyvavimui. Pavyzdžiui, Danijoje, Airijoje ir kt., dydžiu ir gyventojų skaičiumi artimose Lietuvai šalyse efektyviai taikomas mažųjų valstybinių universitetų šalyse modelis. Ir nors juose studijuoja maždaug po 2 tūkst. studentų, ruošiami specialistai, dėstymo kokybė ir atliekami moksliniai pasiekimai niekuo nesiskiria nuo didžiųjų universitetų.
„Tokiais pavyzdžiais pastaraisiais metais vadovaujamės ir mes. Beveik 2000 studentų skaičiuojančiame Šiaulių universitete atnaujiname studijų programas, mažiname jų skaičių, orientuodamiesi į studentų gretas optimizuojame universiteto administracinių patalpų eksploatavimą“, – kalbėjo dr. R.Bubnys.
