Šiauliuose vykęs urbanistinis forumas išskirtinis tuo, kad pirmą kartą į renginio programą buvo įtrauktos kūrybinės dirbtuvės. Šiaulių meras J.Sartauskas neabejojo tokio sprendimo nauda: „Labai įdomu pamatyti, kaip mums rūpimų teritorijų plėtra atrodo urbanistų akimis.“ Anot jo, miestas gavo daug gerų ir naudingų patarimų, į kuriuos galės atsižvelgi spręsdamas probleminės teritorijos – buvusio Ch.Frenkelio fabriko – vystymo klausimą.
Labai įdomu pamatyti, kaip mums rūpimų teritorijų plėtra atrodo urbanistų akimis.
Kūrybinių dirbtuvių įtraukimą į forumą gyrė ir aplinkos viceministrė D.Matonienė: „Turime unikalų dalyką – ežerą vidury miesto ir būtina tą teritoriją atgaivinti. Labai linkiu Šiauliams rasti būdą, kaip prikelti teritoriją prie Talkšos ežero naujam gyvenimui. Prie to teikdami teritorijos integracijos į miesto urbanistinę struktūrą rekomendacijas prisidės ir į forumą susirinkę architektai.“
Idėjų gerumu neabejojo ir Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija (LNTPA) direktorius Mindaugas Statulevičius, kuris pabrėžė, kad svarbiausia po to rasti politinės valios, ir, aišku, finansinių resursų toms idėjoms įgyvendinti.
Kūrybinės dirbtuvės
Pasiklausę urbanistinio forumo dalyvių pranešimų architektai, urbanistai ir kiti šios srities specialistai buvo nuvežti apžiūrėti probleminės Šiaulių teritorijos – buvusio Ch.Frenkelio fabriko ir Talkšos ežero pakrantės. Susipažinę su teritorija ne tik iš nuotraukų dalyviai, padalinti į tris grupes, susėdo prie diskusijų stalo ir įnirtingai gvildeno temą „Nuo utopijos prie realybės įgyvendinant buvusio Ch. Frenkelio fabriko konversiją“.
Po kelias valandas trukusių diskusijų kūrybinių dirbtuvių moderatoriai architektai Giedrė Mendoza Herrera, Vytenis Rudokas ir Šarūnas Sabaliauskas pristatė trijų grupių išgvildentas plėtros vizijas. Didelis dėmesys atkreiptas į būtiną vystyti teritorijos multifunkciškumą, patrauklumą gyventojams. Siūlyta skirti vietos menininkams, jų idėjų realizavimui, kas savaime trauks žmones, taip pat daug dėmesio skirti žaliosioms ir rekreacinėms zonoms.
Nepamiršti pagalvoti apie visos visuomenės – verslininkų, vaikų, miesto bendruomenės interesus. Viena iš grupių pabrėžė žaliųjų zonų ir pėsčiųjų takų svarbą, tai būdas pritraukti gyventojus ir gaivinti teritorijų – siūlyta nuo to ir atsispirti. Pradėjus minėtoje teritorijoje lankytis žmonės, ji turėtų tapti patraukti ir verslininkams, taip po truputį „įsisuks“ probleminės teritorijos atnaujinimo ratas.
Aplinkos ministerija primena, kokia svarbi yra darni ir racionaliais principais paremta urbanistika. Chaotiška miesto plėtra ilgainiui tampa miestų drieka, o pastarasis procesas daro neigiamą įtaką ne tik žmonių gyvenimo kokybei, bet ir aplinkai. Privalu atkreipti itin didelį dėmesį į kraštovaizdžio, kultūros paveldo ir visuomenei svarbių objektų tausojimą.
Parengta bendradarbiaujant su LR Aplinkos ministerija
