Krašto apsaugos viceministras Ramūnas Usonis kovo 30 dieną mandagiai atsakė į mero Artūro Visocko vasario 12 dienos raštą.
Meras teiravosi, ar Vyriausybė leistų savivaldybės įmonei „Šiaulių oro uostas“ taip pat vykdyti veiklą, jei bendrovė pakeistų statusą į uždarąją akcinę bendrovę – dalis turto priklausytų privačiam investuotojui. Konkrečios privačios įmonės meras nenurodė.
Viceministras atsakė, kad teisės aktai tam neprieštarauja, tačiau investuotoją turėtų patikrinti speciali komisija. Mat Šiaulių oro uostas yra strateginę reikšmę turintis objektas.
Antras mero klausimas rašte – ar gali savivaldybė patikėjimo teise valdomus 26 hektarus, kurie yra sudėtinė karinio aerodromo dalis, išnuomoti investuotojui.
Investuotojas čia kurtų infrastruktūrą: statytų angarus, užsiimtų riedėjimo takų remontu. Vėl neužsiminė, kokia įmonė tai galėtų daryti.
Atsakymas vėl teigiamas, tačiau vėl reikia paisyti saugumo. Paskutinė pastraipa viską apverčia aukštyn kojomis – tonas ryškiai pasikeitė į griežtesnį: „Be to, pažymime, kad vertinus esamą geopolitinę situaciją, šiuo metu Lietuvos kariuomenei reikalingos papildomos teritorijos krašto apsaugos tikslams“, – rašoma atsakyme.
Siūloma jau minėtą 26 hektarų teritoriją, kuri iš tiesų nėra užstatyta pastatais, perduoti Lietuvos kariuomenei – grąžinti ką tik gautą sklypą.
„Tai siūlome, atsižvelgdami į Jūsų akcentuojamą savivaldybės įmonės sunkią finansinę būklę ir į tai, kad įmonė civilinių orlaivių skrydžiams aptarnauti naudoja Lietuvos kariuomenės susisiekimo komunikacijas“, – rašo viceministras.
Tai dar ne viskas. Štai to paties viceministro atsakymas jau į balandžio mėnesio mero kreipimąsi. Buvo prašoma perleisti oro uosto žinion porą angarų, kuriuose jau dabar vyksta bendrovės veikla – ten įrengtas veterinarinis postas, kuris tikrina čia atgabenamą produkciją.
Atsakyta gegužės 23 dieną: „Pakartotinai informuojame, kad Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos kariuomenė artimiausiu metu nenumato perduoti Šiaulių miesto savivaldybės nuosavybėn valstybės nekilnojamojo turto, esančio Aviacijos bazės teritorijoje.
Neketiname perduoti ar išnuomoti Jūsų prašomo nekilnojamojo turto.
Atsižvelgiant į tai, kad neketiname perduoti ar išnuomoti Jūsų prašomo nekilnojamojo turto, siūlome ieškoti kitų galimybių dėl suinteresuotų šalių veiklos derinimo.“
Be to, primenama apie galimas grėsmes iš kaimyninių šalių – sudėtinga geopolitinė situacija. Kitaip tariant, karo atveju, kad ir kokia infrastruktūra būtų sukurta Šiaulių oro uoste, tektų nešdintis ir viską palikti kariškiams.
Tai nesusikalbėjimas?
Šiaulių administracijos direktorius apie tokį keistą susirašinėjimą turi gana trumpą nuomonę: „Kaip pasakyti, kad nesupyktų nei ministerija, nei kariuomenė? Įvyko nesusikalbėjimas. Jie turi angarus, o mes prašome atiduoti juos mums. Kariškiai galvoja, kad jiems jų dar prireiks.“
Administracijos direktorius primena, kad šiaip ar taip tuose angaruose jau yra veterinarijos postas. Jis buvo įrengtas tuomet, kai kroviniai būdavo ne tik išgabenami, bet ir atgabenami. Dažnai tas pats lėktuvas atskrisdavo su gėlėmis, o išskrisdavo su veršeliais.
Šiuo metu naująjį oro uosto direktorių pavaduojantis saugumo skyriaus vadovas Algirdas Ulčinas taip pat mano, kad savivaldybė tiesiog nesusikalbėjo su Krašto apsaugos ministerija.
„Mes kariškiams esame reikalingi – aptarnaujame jų civilius skrydžius. Mes kreipėmės į kariškius dėl angarų. Bazė mums nedavė, tačiau iš jos tiesioginio atsakymo negavome. O ministerija jau atsakė miestui“, – bandė aiškinti A.Ulčinas, pabrėždamas, kad čia kažkokia painiava.
Pavaduojančio vadovo manymu, Šiaulių oro uostas ir kariškiai toliau kuo puikiausiai draugauja: „Anksčiau mes buvom kampininkai, o dabar jau kaimynai, nes turime mums priskirtą teritoriją. Didesnė mūsų dalis yra aerodromo teritorijoje – premjeras priskyrė oro uostui šį plotą.“
Jis priminė, kad Šiaulių oro uosto ekonominė situacija nėra prasta. Išgyvenimui per metus reikia pergabenti 3000 tonų krovinių. Gegužės mėnesį jau buvo 1000. Tai geresni rezultatai nei pernai.
Šiuo metu Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje yra vykdomi statybos projektai, kurie finansuojami iš Lietuvos, JAV Europos saugumo užtikrinimo iniciatyvos ir NATO saugumo investicijų programos (angl. NSIP) lėšų.“
„MG Baltic“ priklausanti bendrovė „Mitnija“ NATO bazėje šiuo metu atlieka darbų už 2 milijonus eurų.
Direktorius akcentavo, kad kai kurių dalykų Šiaulių oro uostas negali planuoti, kol pas karius vyksta didžiuliai remonto darbai. „MG Baltic“ priklausanti bendrovė „Mitnija“ NATO bazėje šiuo metu atlieka darbų už 2 milijonus eurų.
Taip pat statybų bendrovė „A. Žilinskio ir ko“ LKOP bazėje statys bendrabutį už beveik 3 milijonus eurų. Čia galės gyventi NATO oro policijos misiją atliekantys kariai bei aptarnaujantis personalas.
Angarų niekas neduos, tačiau liksime draugais
Krašto apsaugos ministerija situaciją aiškina kiek kitaip. Ministerija tvirtina, kad yra keletą kartų oficialiai informavusi Šiaulių savivaldybę, kad neplanuoja perduoti Lietuvos kariuomenės valdomo turto (angarų ir perono).
Taip pat priminė, kad 2016 m. sausį Krašto apsaugos ministerijos iniciatyva buvo surengtas susitikimas su Šiaulių m. savivaldybės atstovais, kuriame dalyvavo Šiaulių meras ir ministerijos vadovybė.
Šiaulių miesto savivaldybė įsipareigojo parengti sutartį, tačiau sutarties projektas Krašto apsaugos ministerijai nėra pateiktas iki šiol.
Ministerijos vadovybė dar kartą patvirtino, kad neplanuoja atsisakyti angarų ar kam nors juos perduoti.
Šio susitikimo metu šalys sutarė, kad Šiaulių savivaldybės įmonė galės naudotis Lietuvos kariuomenės valdomu turtu – peronu, riedėjimo takais ir kita infrastruktūra pagal tam tikrą sutartį.
Šiaulių miesto savivaldybė įsipareigojo parengti sutartį, tačiau sutarties projektas Krašto apsaugos ministerijai nėra pateiktas iki šiol.
Šių metų balandį Šiaulių savivaldybės taryba vienašališkai nusprendė perimti iš Lietuvos kariuomenės angarus ir apie tokį sprendimą informavo Krašto apsaugos ministeriją, nurodydama, kad ministerija turi pradėti turto perdavimo procedūras.
Atsakydama į šį vienašališką savivaldybės sprendimą, Krašto apsaugos ministerija oficialiai pakartojo, kad Lietuvos kariuomenė neplanuoja atsisakyti jos valdomo nekilnojamojo turto.
Ministerijos žiniomis, Šiaulių miesto savivaldybė yra pateikusi informaciją, kad jos valdomos įmonės finansinė būklė nėra pakankamai gera.
Atsižvelgdama į tai, kad savivaldybės įmonei perduotame sklype nevykdomi infrastruktūros atnaujinimo darbai, Krašto apsaugos ministerija savivaldybei pasiūlė šį sklypą perduoti Lietuvos kariuomenei. Anot A.Ulčino – iš kaimynų vėl tapti kampininkais.
Nežiūrint į tokius pasiūlymus, Krašto apsaugos ministerija pabrėžė, kad bendradarbiavo ir toliau planuoja bendradarbiauti su Šiaulių miesto savivaldybe ir jos valdoma įmone „Šiaulių oro uostu“.
