Profesorius S. Sondeckis atidengė Šiaulių miesto burmistro J. Sondeckio-Sondos 120-osioms gimimo metinėms skirtą atminimo lentą.
Renginį giesme pradėjo kamerinis ansamblis „Ars Vivo“, vadovaujamas Sigito Vaičiulionio, o susirinkusiems miesto garbės piliečiams ir šiauliečiams meras pristatė ryškią tarpukario Šiaulių burmistro J. Sondeckio-Sondos asmenybę bei žodį suteikė žymiam jo sūnui – miesto garbės piliečiui dirigentui profesoriui Sauliui Sondeckiui.
Profesorius S. Sondeckis dėkojo Šiauliams, kad čia neužmirštas jo tėvas, kad tęsiama jo veikla. „Tėvas buvo nepaprastas Šiaulių miesto patriotas ir tą patriotizmą skiepijo visiems, – sakė S. Sondeckis. – Prisimenu, kad prieš karą mūsų namuose, Dvaro gatvėje, buvo nemaža spinta, pilna segtuvų, kuriuose tėvo pagal metus buvo sudėtos net mažiausios žinutės apie Šiaulius, ko gero, nuo XIX amžiaus pabaigos. Gaila, kad karo metais šis tėvo rinkinys sudegė kartu su namu.“
J. Sondeckio-Sondos sūnus teigė, kad tėvas Šiaulių negalėjo pamiršti ir antrąją savo gyvenimo dalį leisdamas emigracijoje, tad reikšminga, jog jo, kaip pirmojo demokratiškai išrinkto Šiaulių burmistro, atminimas šiame mieste toks gyvas ir taip iškilmingai įamžinamas.
Po to, kai S. Sondeckis ir miesto meras atidengė atminimo lentą, o „Ars Vivo“ sugiedojo dar vieną giesmę, renginio dalyviai buvo pakviesti į Savivaldybės salę pažiūrėti režisierės Lilijos Kopač 2010 metais sukurto dokumentinio filmo „Tiesos kryžkelės“ apie Šiaulių miesto burmistrą J. Sondeckį.
Šiauliuose – J. Sondeckio gatvė
1893 metais Šašaičiuose (Telšių rajonas) Lietuvos ekonomistas, visuomenės veikėjas J. Sondeckis-Sonda buvo Šiaulių burmistras 1925-1931 metais. Jo vadovavimo metais Šiauliai užsigydė karo žaizdas, buvo pastatyta daug naujų visuomeninių pastatų, įkurta socialinių, sveikatos apsaugos, švietimo įstaigų, sutvarkyti socialinės globos klausimai.
Kai dėl politinių priežasčių jam kaip socialdemokratui nebuvo leista dalyvauti savivaldybių rinkimuose, J. Sondeckis dirbo Šiaulių ligonių kasos direktoriumi, neturtingųjų vaikams pastatė Pageluvio stovyklą.
1944 metais pasitraukęs į Vakarus, iš pradžių Vokietijoje, pabėgėlių stovyklose, paskui JAV, J. Sondeckis dalyvavo lietuvių veikloje, buvo aktyvus LSDP ir VLIK'o vadovybės narys. 1989 metais vykdamas į atsikuriančios LSDP XIV suvažiavimą, mirė Maskvos oro uoste ir yra palaidotas Antakalnio kapinėse.
1993 metais J. Sondeckio vardu pavadinta Šiaulių miesto gatvė. 1995 metais jam skirtas Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius, 1997-aisiais jis paskelbtas Pasaulio teisuoliu – už žydų gelbėjimą Antrojo pasaulinio karo metais.
