Rodikliai nedžiugina, tačiau potencialo yra
Forumą moderavęs Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis teigė, kad Šiauliai – tarsi sumažinta Lietuvos kopija, kuri turi savo švietimo sistemą, pramonę, valdžią, tačiau joje trūksta sinergijos.
Tiesioginės užsienio investicijos Šiaulių regione yra daugiau kaip šešis kartus mažesnės, nei bendras Lietuvos vidurkis.
Vladas Sečinskas, Vyriausybės kanceliarijos Ekonominės analizės skyriaus vedėjas, priminė, kad Šiauliuose mažėja gyventojų ir dirbančiųjų, sumažėjo eksporto dalis. Guodžia tai, kad sausį atleista 800 žmonių mažiau, negu priimta į darbą.
Alvydas Stulpinas, Šiaulių pramonininkų asociacijos prezidentas, sieja regiono ateitį su eksportu. „Šiaulių regiono potencialas – milžiniškas“, – teigė jis.
Vidmantas Japertas, Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas, pastebėjo, kad tiesioginės užsienio investicijos Šiaulių regione yra daugiau kaip šešis kartus mažesnės, nei bendras Lietuvos vidurkis, tačiau į regiono ekonomiką sėkmingai investuoja vietinis verslas. Pastarasis rodiklis santykinai neprastesnis nei sostinės. „Jei padidintume užsienio investicijas iki Lietuvos vidurkio – suklestėtume“, – konstatavo V.Japertas.
Ar tikrai turime strategiją?
Viešosios įstaigos „Versli Lietuva“ generalinis direktorius Mantas Nocius paminėjo, kad Šiauliams yra parengti konkretūs regioninės plėtros pasiūlymai: „Šiauliai galėtų būti bandomasis poligonas. Jeigu priemonės pasiteisins, galėsime daryti tai visoje Lietuvoje.“
M.Nociaus teigimu, turėtų būti labiau skatinama namų renovacija, teikiama parama smulkioms ir vidutinėms įmonėms. Reikia kelti verslumo įvaizdį regionuose, skatinti moterų verslumą, rengti specializuotus mokymus apie verslo pradžią. „Mes daugiau dirbame su didesnėmis įmonėmis, tačiau mūsų pagalbos labiau reikia mažesnėms“, – atviravo M.Nocius.
Ūkio ministras Evaldas Gustas priminė, kad Šiaulių miesto laukia nemažas išbandymas – tinkamai įsisavinti milijonus. 32 milijonai litų skirti Laisvosios ekonominės zonos plėtrai. Devyni milijonai – Šiaulių menų inkubatoriui.
Mes daugiau dirbame su didesnėmis įmonėmis, tačiau mūsų pagalbos labiau reikia mažesnėms, – atviravo M.Nocius.
Natalija Šedžiuvienė, Šiaulių valstybinės kolegijos direktorė, tvirtino, kad jos vadovaujama mokymo įstaiga nepatyrė ekonominių ir demografinių krizių. Taip nutiko dėl to, kad ši mokykla palaikė glaudžius ryšius su verslo ir pramonės įmonėmis.
„Tik gerai žinodami, ko reikia rinkai, mes galime išlikti stiprūs. Mes ir kitos kolegijos bei Šiaulių universitetas esame pasirengę išgirsti verslininkų poreikius“, – kalbėjo kolegijos direktorė.
Užbaigdamas forumą, premjeras Algirdas Butkevičius kalbėjo apie strategiją ir žadėjo daugiau valstybinių užsakymų: „Jeigu yra strateginis planas – yra ir ateitis. Nėra plano – nėra ateities. Mums reikia aukštos kvalifikacijos technologų, inžinierių, informacijos specialistų. Valstybiniai užsakymai didės.“