15min.lt redakciją pasiekė ne vienas laiškas apie Šiauliuose metų metus stūksančius pastatus-vaiduoklius. Tai amžina tema, dažniausiai gvildenama prieš rinkimus. Praktika rodo, kad iki kitų rinkimų mažai kas pasikeičia.
Redakcijai rašę skaitytojai teigia, kad balsuos už tuos, kurie sutvarkys arba likviduos miesto vaiduoklius, nesvarbu, kam jie priklausytų – valstybei, miestui ar privačiam asmeniui. Šiauliuose yra visokių.
Amžiaus griuvėsiai
Vienas garsiausių Šiauliuose esančių apleistų pastatų – amžiaus statyba vadinti Gilo griuvėsiai. Jiems jau daugiau kaip ketvirtis amžiaus. Anuomet britų verslininkas Gotfriedas Gilas Šiaulių miesto parke pradėjo grandiozines statybas.
Pasakojama, kad darbus sustabdė ne lėšų stygius – jų verslininkas negailėjo. Statybos buvo išvogtos.
Lietuvos statybininkai buvo įpratę „kombinuoti“. Tai darė ir paprastas mūrininkas, ir darbų vadovas.
Amžiaus statybos virto griuvėsiais ir nepajuda iš vietos jau ilgiau kaip 25-erius metus. Pastatas ėjo iš rankų į rankas.
Kauno UAB „Baltic realty adviser“ planavo užbaigti statybas ir įkurti šioje vietoje kotedžus, tačiau šio projekto detaliojo plano nepatvirtino miesto savivaldybė.
Teismus prieš savivaldybę laimėjusi bendrovė nebenorėjo ilgiau turėti šio nenaudojamo turto ir pardavė griuvėsius Vilniaus UAB „Emilė“. Kartu su griuvėsiais viename komplekte yra ir šalia esantis regbio stadionas.
Šiltuoju metu Gilo statybose karaliauja sienų terliotojai ir benamiai. Daugelyje patalpų yra stogas virš galvos. Palengva ardomos plytos. Vienur iš chuliganiškų pastatų. Kitur tai daroma, kad būtų lengviau įlipti į pastatą.
Nuo P.Avižonio regos centro pusės kabo užrašai „Praėjimo nėra“, „Gadinsi svetimą turtą, atsakysi. Bauda 100 litų“.
Geriau nei po Berlyno sienos griūties
Šiaulių miesto savivaldybės Turto fondo skyriaus vedėjas Gytis Skurkis tvirtina, kad Gilo statybos yra privatus turtas, kurį sunku priskirti nebaigtoms statyboms. Dėl šios priežasties savininkai išvengia papildomų mokesčių ir sankcijų. Jo nuomone, pastatas nebus atgaivintas be aiškios idėjos ir daugybės lėšų.
Pastatas nebus atgaivintas be aiškios idėjos ir daugybės lėšų.
G.Skurkis teigia, kad miesto turimi nenaudojami pastatai yra apsaugoti nuo įsibrovimų ir laukia pirkėjų.
Jei yra apleisti griuvėsiai, jie greičiausiai priklauso privačiam asmeniui arba bendrovei.
Keletą objektų miestui pavyko parduoti.Kai kuriuos iš daugiau nei dešimto karto. Tai pastatas Vasario 16-osios gatvėje ir „Laiko“ kino teatras. Likusieji yra sutvarkyti taip, kad nebūtų galima patekti į vidų, pastatus niokoti ar padegti.
Pastaraisiais metais buvo uždarytos šešios mokyklos, tačiau tik viena, anot G.Skurkio, liko nenaudojama: „Visose mokyklose kažkas įsikūrė. Kviečių gatvėje esantis mokyklos pastatas liko tuščias. Jos vidus labai nefunkcionalus – per patį pastato vidurį yra didžiulė salė. Manau, kad šį pusmetį jis bus privatizuojamas.“
Vienas geidžiamiausių parduodamų arba išnuomojamų objektų, anot G.Skurkio, galėtų būti buvusio naktinio klubo „Max“ patalpos.
Pastatas ir patalpos priklauso Kultūros centrui. Iki šiol vyko teismai su klubo valdytojais. Klubui vadovavo buvęs politikas ir dainininkas Laimontas Dinius. Bus sprendžiama, ką su patalpomis daryti.
G.Skurkio nuomone, Šiauliai nėra pastatų-vaiduoklių miestas: „Nematau didelės problemos. Daug didesnė bėda buvo Rytų Vokietijoje, kuomet griuvo Berlyno siena. Tada ištuštėjo ištisi miestai. Šiauliai traukiasi. Natūralu, kad lieka tuščių pastatų.“
