J.Bartkus, kuris jau yra paskelbęs apie savo kandidatavimą į merus, akcentavo, jog miesto biudžeto projekte yra nurodytas pajamų likutis – 12 milijonų eurų. Patikslinus buvo pasakyta jog šis skaičius dar išauga ir siekia 15 milijonų.
2018 metų Šaulių miesto biudžete numatoma rekordiškai didelė suma – 142 milijonai eurų. Ir, žinoma, tiek pat išlaidų.
Tai beveik 30 milijonų didesnis biudžetas nei pernai. Politikas retoriškai klausia – jei keletą metų iš eilės nesugebėjai panaudoti po kelis milijonus, ar mokėsi juos panaudoti, kai jų bus keliomis dešimtimis daugiau?
J.Bartkus primena, kad milijoniniai likučiai buvo užpernai, pernai. Toks yra ir šiemet: „Jei praėjusių metų biudžete buvo numatyta kažkam lėšų, o šiemet tam reikės skirti iš naujo – tai sutaupytos ar nepanaudotos lėšos.“
Ilgametis politikas pripažįsta, kad iš tiesų neįmanoma metų pradžioje biudžetą patvirtinti labai tiksliai. Paklaida iš tiesų gali būti vienas kitas milijonas, tačiau 15 milijonų, anot J.Bartkaus, tiesiog nemokšiškumas: „Jei jūs vieną mėnesį netikėtai gautumėte dešimt kartų didesnį atlyginimą, ar sugebėtumėte jį panaudoti protingai, jei nemokėdavote elgtis ir su įprastu atlyginimu?“
Beje, Šiauliuose vidutinis atlyginimas buvo mažesnis už šalies vidurkį. Tik 601 euras. Konservatoriaus manymu, tai grėsmingas rodiklis, jog Šiauliuose verslas nesugeba sukurti tiek darbo, kad žmonėms būtų galima mokėti daugiau.
Meras aiškina, kad išleisti nebūtina
Netrukus į J.Bartkaus žodžius sureagavo sausio 19-ąją gimtadienį švenčiantis meras Artūras Visockas. Iš pradžių jis pavadino tai juokais ir keistomis žiniomis. Teigė, kad jei tai būtų tiesa, tuomet miestas už „sutaupytus“ milijonus galėjo suremontuoti ne vieną gatvę, tačiau, anot mero, situacija yra kitokia.
Netrukus pakomentavo plačiau, kreipdamasis į J.Bartkų: „Jūsų supratimas apie tinkamą lėšų naudojimą glumina. Pradedu suprasti, kodėl iki šiol turėjome labiau negu kritikuotiną tvarką, kai biudžetinės įstaigos buvo skatinamos ar netgi verčiamos gruodžio 31 dieną išleisti iki cento.
Ne paslaptis, kad per 2017 metus Šiauliai iš ES paramos sugebėjo panaudoti tik 2,9 milijono. Šiemet skelbia, kad panaudos kone dešimt kartų daugiau – 23 milijonus.
Mano supratimas kardinaliai kitoks. Nebūtina išleisti. Galima grąžinti į biudžetą. Ar įmanoma metų pradžioje nustatyti, kiek tiksliai reikės lėšų?
Aš sakau, jog neįmanoma. Todėl direktorius raginu nebijoti ir laikytis teisės aktų. Jūsų dėl neišleistų lėšų niekas neskalpuos. Jūs laisvi ir protingi žmonės.“
Ne paslaptis, kad per 2017 metus Šiauliai iš ES paramos sugebėjo panaudoti tik 2,9 milijono. Šiemet skelbia, kad panaudos kone dešimt kartų daugiau – 23 milijonus.
Tiesa, naudoti yra kur. Pagal URBAN programą reikia sutvarkyti nemažai centrinių miesto gatvių, rekonstruoti „Saulės“ koncertų salę. Ar tikrai pavyks?
Diskusija taip įsilingavo, kad plačiai diskutuojamas Šiaulių mero 50-asis gimtadienis liko nuošalyje. Mero gimtadienis pagarsėjo tuo, kad jis vyks penktadienio vakare, biudžetinės įstaigos „Saulė“ salėje. Jei tiksliau, iš tiesų ten vyks labdaringas koncertas. Mero referentė Šiaulių verslininkus informavo, kad pasveikinti miesto galvą su jubiliejumi bus galima būtent šiame jo šeimos globojamame koncerte.
Administracija politikos nekomentuos
Savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis teigia, kad niekam jokių skaičių apie biudžetą nėra komentavęs ir jų neinterpretuos: „Mes, administracija, apie praėjusių metų biudžeto vykdymą nekalbėsime. Pateikiame tarybai skaičius, o ji tvirtina.“
Visų pirma direktorius pabrėžė, jog nepanaudoti pinigai niekur nedingsta. Jie tiesiog sugrįžta tam, kam ir priklauso – valstybei.
Žodis „dingsta“ čia netinka. Tiesiog kažkas nori spekuliuoti situacija.
„Niekas niekur nedingsta. Pirmiausia šiuos pinigus reikia diferencijuoti – ar savivaldybės, ar valstybės. Tada labai aiškiai viskas susidėlios. Žodis „dingsta“ čia netinka. Tiesiog kažkas nori spekuliuoti situacija arba nesupranta.“
Direktorius pateikė tik vieną pavyzdį – jei miestas per kelių priežiūros programą grąžino pinigus, jie atiduoti kaip sutaupyti: „Darbas atliktas, problema išspręsta. Liko pinigų, kurie priklauso valstybei.“
A.Bartulis taip pat pažymėjo, kad tokios oficialios tvarkos, kad sutaupytos biudžeto lėšos liktų miesto kitų metų biudžete, – taip pat nėra: „Nėra tokios taisyklės, kad už tai gausime kitų metų asignavimų padidėjimą. Nėra tokio mechanizmo, kad už gerą elgesį duos saldainį.“
Nėra tokios taisyklės, kad už tai gausime kitų metų asignavimų padidėjimą. Nėra tokio mechanizmo, kad už gerą elgesį duos saldainį.
Tuomet kodėl šiemetinis biudžetas bus ženkliai didesnis? Direktorius teigia, kad tam įtakos turi surinktas gyventojų pajamų mokestis.
Taip pat A.Bartulis patvirtino, kad Šiauliuose darbo užmokestis per metus padidėjo. Jo nuomone, vargu, ar Šiauliuose 2017 metais buvo vieni mažiausių atlyginimų Lietuvos miestuose.
„Pernai tendencija buvo gera ir pozityvi. Verslas pradėjo daugiau atlyginimo mokėti. Pas mus dominuoja smulkus ir vidutinis verslas. Kai kuriuose miestuose vidutinį atlyginimą iškreipia stambios bendrovės. Jos moka labai didelius atlyginimus, tačiau juos paskirsto tik fiksuotam gyventojų skaičiui – savo darbuotojams“, – kalbėjo direktorius.
Sutaupyta ar nepadaryta?
Konservatorius Martynas Šiurkus teigia jau nebegalintis tylėti, todėl išsamiai išdėstė savo argumentus šia tema: „Pastaruoju metu Šiaulių „feisbuko“ padangėje žaibuoja biudžeto milijonai. Vieną dieną 7, kitą dieną 12, dar kitą dieną 15 milijonų.
Vieni džiaugiasi sutaupytais milijonais, kiti sako, kad tai administracijos neveiklumas. Pirmiausia reikia suprasti, kas yra „sutaupyta“ ir kas „nepanaudota“.
Sakykime, savivaldybės prioritetas iki metų galo pastatyti naują sporto salę. Tam miesto taryba skiria 2 mln. Administracija viską atlieką laiku ir rangos darbus nuperka už 1,5 mln. Gale metų rezultatas – naujas pastatas ir 0,5 mln. lieka savivaldybės biudžete. Tai yra sutaupytos lėšos.
Miesto taryba 2016 m. „Ekonominės plėtros ir investicijų pritraukimo ilgalaikės strategijos parengimui“ skyrė 100 tūkst. eurų. Šiandien 2018 m. Programa neparengta, lėšos liko biudžete. Tai čia sutaupyta ar nepanaudota?
Jei administracija nesugeba nieko atlikti laiku. Vėluoja techninio projekto parengimas, viešieji pirkimai. Nuperka už 2 mln. Gale metų pastatyti tik pamatai ir panaudota 0,5 mln. Biudžete lieka 1,5 mln. Tai – nepanaudotos lėšos.
Negalima kalbėti apie būsimą biudžetą, tuo pačiu nekalbant apie tai, kas bus už tai padaryta. Kokia bus nauda miestui? Kaip ta nauda bus pamatuojama?
Lygiai taip pat negalima kalbėti apie sutaupytas lėšas nekalbant apie tai, kas buvo nepadaryta.
Šiauliuose yra vienos iš mažiausių užsienio investicijų, tenkančių vienam asmeniui Lietuvoje. Logiška, jog tai strateginiame plane vienas iš prioritetų. Miesto taryba 2016 m. „Ekonominės plėtros ir investicijų pritraukimo ilgalaikės strategijos parengimui“ skyrė 100 tūkst. eurų.
Atsakingiems už programos parengimą asmenims, kaip ir visiems kitiems savivaldybės darbuotojams, išmokėti priedai. Vadinasi, administracijos direktoriui atrodo, jog sutaupyta.
Šiandien 2018 m. Programa neparengta, lėšos liko biudžete. Tai čia sutaupyta ar nepanaudota?
Atsakingiems už programos parengimą asmenims, kaip ir visiems kitiems savivaldybės darbuotojams, išmokėti priedai. Vadinasi, administracijos direktoriui atrodo, jog sutaupyta.
Yra toks niekam neįdomus dokumentas „Dėl Strateginio planavimo savivaldybėse rekomendacijų patvirtinimo“, kuriame labai aiškiai išdėstyta visa planavimo esmė savivaldybėse. Dokumente niekur nekalbama apie biudžetą atskirai.
Valstybės kontrolė 2016 metais atliko programinio biudžeto sistemos auditą – irgi toks neįdomus dokumentas, kuriame ministerijų lygmenyje ištyrė ir išvardino visus trūkumus, kurie tiksliai tinka ir savivaldybėms.
Pamirškime tuos neįdomius dokumentus. Progresas yra. Miesto gatves skrodžia nauji dešimties metų senumo autobusai, kurie nuveš jus į mero jubiliejų.“
