Šiaulių ilgesys
Šiaulių Didždvario gimnaziją Baltramiejus baigė su pagyrimu, tad mokslai sekėsi tikrai gerai. Nors, kaip pats juokauja, pastangų į tai daug nedėjo. Dar nebaigęs gimnazijos jaunuolis jau buvo įstojęs į Rygos universitetą, šiuo pasirinkimu džiaugėsi ir išvažiavo į Latviją. Ten susirado darbą, draugų ir patys mokslai sekėsi neblogai. Tačiau, atvirauja jaunuolis, po truputį ėmė ilgėtis namų. Taigi vieną dieną priėmė sprendimą mesti mokslus ir grįžti į gimtinę.
Baltramiejus prisimena, kad artimiesiems nelengva buvo suprasti tokį pasirinkimą. Iš, regis, jau gerai besiklostančio gyvenimo – į niekur. Tada vaikinas pradėjo ieškoti savęs, naujų veiklos galimybių, norėjo išbandyti ką nors naujo. Susitikęs su mokyklos direktoriumi Baltramiejus išgirdo pasiūlymą pasidomėti darbu savivaldybėje. Jau tada vaikinas pradėjo jausti, kad nori kurti ir gyventi čia, padėti vystyti miestą, bet koją pakišo nebaigtas bakalauras.
Baltramiejus prisimena, kad artimiesiems nelengva buvo suprasti tokį pasirinkimą. Iš, regis, jau gerai besiklostančio gyvenimo – į niekur.
Tačiau užsiimti norima veikla Baltramiejui ir jo jaunystės draugui Dominykui padėjo projektas „Atrask save“. Vaikinai sugalvojo, kad savo įgytą patirtį ir žinias panaudoti miesto labui gali tiesiog savanoriaudami Šiaulių miesto savivaldybėje.
Siūlo pabandyti kiekvienam
Bičiulius tuo metu itin sudomino investicijų ir miesto plėtros skyriaus veikla ir Ievos Džiaugienės projekto prie Talkšos ežero idėja. Kadangi vandens telkinys yra apsuptas įvairių rekreacinių, istorinių bei edukologinių objektų, tačiau ne menkai sutvarkytas, buvo svarstomas jo infrastruktūros atnaujinimo projektas. Siekta sutvarkyti vakarinę ir pietinę ežero pakrantes, įkurti Literatūrinį parką. Kitaip tariant, knygų veikėjus perkelti į realią erdvę.
„Mes savanoriškai prisijungėme prie šios idėjos plėtojimo. Mums atrodė, kad miestui tai būtų svarbu. Be to, iš to gavome tikrai labai daug naudingos patirties“, – tikino Baltramiejus.
Vaikinai prisidėjo prie projekto pristatymo „Alma Littera“ leidyklos atstovams, kurie idėją labai palaikė, taip pat idėją pristatinėjo ir kitiems potencialiems projekto partneriams. Galiausiai, su šia idėja buvo nuvykę ir į Vilnių. Kaip pasakoja pats Baltramiejus, vaikinai buvo radę daug tokių parkų pavyzdžių užsienyje ir turėjo svarių argumentų, kodėl toks turėjo iškilti ir Šiauliuose.
„Pristatėme keturis panašius ir kaip pavyzdžius tinkančius parkus – „Astrid Lindgren‘s World“, „Children‘s fairytale village“, „Fairytale town“ ir „Fairyland“. Taip pat kalbėjome apie tai, kaip tai įsikomponuotų prie Talkšos ežero, kuo tai būtų naudinga miestu, koks to potencialas“, – savanorystės darbus prisiminė Baltramiejus. Nors savanorystės metu projekto įgyvendinti dėl įvairių niuansų ir biurokratijų, kaip sako pats vaikinas, nepavyko, šią idėją jaunuolis palaiko iki šiol ir tikino prisidėsiantis prie jos bet kada, jei ji vėl atgimtų. Tačiau labiausiai Baltramiejus džiaugiasi, kad ši veikla padėjo jam išgryninti gyvenimo tikslus ir norus – jis suprato, kad nori gyventi tik Šiauliuose ir dirbti šio miestui labui.
„Iš tikrųjų savanorystė yra galimybė pajusti veiklas, vieną ar kitą darbą ne teoriškai, o praktiškai. Mes kartais pasirenkame vieną ar kitą visai nesuvokdami, norime to ar ne. Gal nori mūsų tėvai, visuomenė, bet mes nežinome. Todėl tikrai labai siūlyčiau tiems abiturientams ar jaunuoliams, kurie dvejoja, o gal šiaip ieško veiklos, išbandyti savanorystę. Man ji tikrai atnešė labai daug“, – tikino Baltramiejus.
Baltramiejus džiaugiasi, kad ši veikla padėjo jam išgryninti gyvenimo tikslus ir norus – jis suprato, kad nori gyventi tik Šiauliuose ir dirbti šio miesto labui.
Tikslas – prikelti Šiaulius
Baltramiejus pasakoja, kad savanorystė padėjo sudėlioti taškus ant „i“ ne vienoje gyvenimo srityje. „Po savanorystės nusprendžiau vis dėlto baigti studijas ir tada jau pradėti savo norimą profesinę veiklą. Štai šiandien parašiau bakalauro darbą ir nusiunčiau“, – džiaugėsi vaikinas.
Vaikinas užsiminė, kad jau gavo pasiūlymą dirbti Šiaulių savivaldybėje ir priims, tačiau anksčiau laiko atskleisti pareigų ir atsakomybių nesutiko. „Aš nežinau, labai myliu Šiaulius ir tiek. Tai mano kraštas, mano namai. Galiu kažkur keliauti, man įdomu, bet gyventi ir dirbti noriu čia. Ir dirbti būtent miesto labui“, – entuziastingai kalbėjo Baltramiejus.
„Dabar kai kurie procesai juda lėtai. Daug žmonių išvažiavę ir dar išvažiuoja, tačiau aš galvoju, kad po truputį tai galima pakeisti. Reikia tik jaunų, entuziastingų žmonių ir ryžto“, – šypsojosi pašnekovas, vildamasis, kad planai prikelti Šiaulius – tikrai pavyks.
Projekto „Atrask save“ tikslas – mažinti 15 iki 29 m. nedirbančių ir nesimokančių jaunuolių skaičių Lietuvoje. Lietuvos darbo biržos ir Jaunimo reikalų departamento vykdomas projektas finansuojamas Europos socialinio fondo ir Jaunimo užimtumo iniciatyvos lėšomis. Daugiau informacijos apie projektą čia.
