Šiuo metu svetimo turto niokojimu, grasinimais nužudyti ir kitais nusikaltimais įtariamas 30 metų Gary Smythas suimtas. Tačiau tuo lietuvių košmaras nesibaigė. Rugsėjo viduryje jie ir jiems pagalbos ranką ištiesęs kaimynas airis sulaukė sulaikytojo bičiulių keršto. Šeštadienio naktį iš pažiūros ramiame rajone vėl skraidė plytgaliai.
Treji metai ramybės
Viena iš nukentėjusių lietuvių, 28 metų Laura (vardas pakeistas – red. past.) į Dunganono protestantų rajoną atsikraustė prieš trejus metus.
Nors mergina žinojo, kad protestantų rajonuose imigrantai ne visuomet laukiami, čia jokių nemalonumų nepasitaikė. Kaimynai gyveno draugiškai.
Laura buvo ne vienintelė rajone gyvenusi lietuvė. Čia įsikūrusios dar kelios lietuvių, kelios lenkų ir viena portugalų šeima.
„Trejus metus čia gyvenome ramiai, su kaimynais airiais labai gerai sutarėme, jokių problemų nebuvo. Bėdos prasidėjo šiemet pavasarį, kai į rajoną atsikraustė Gary Smythas“, – 15min.lt pasakojo Laura.
Svastikos ir sudaužyti langai
Kelis mėnesius po G.Smytho atsikraustymo lietuvių gyvenimas dar nesubjuro. Pirmą išpuolį, įtariama, vyriškis įvykdė rugpjūčio 11 d.
„Tą sekmadienį nubudę ryte pamatėme, kad ant lietuvių kaimynų sienos buvo baltais dažais užrašyta „užsieniečiai turi dingti iš čia per du mėnesius“. Tas pats užrašas baltais dažais buvo ir ant mūsų garažo, taip pat buvo nupieštos svastikos. Lenkų šeimai svastikos buvo nupieštos ant langų ir parašyta „dinkite“, – atsimena Laura.
Dėl šio neapykantos kupino išpuoliai kaimynai iškart kreipėsi į policiją. Atvykusiems pareigūnams jie dar negalėjo įvardinti įtariamojo, nes apie naują kaimyną beveik nieko nežinojo.
Tik vėliau, su nuo seno pažįstamais vietiniais paatviravę lietuviai išgirdo jų spėliones, kad diskriminacinius sakinius ir simbolius ant jų namų galėjo piešti G.Smythas.
Kaimynai šiaurės airiai žinojo, kad G.Smythas siejamas su viena iš lojalistų militaristinių grupuočių, yra ne kartą patekęs į pareigūnų akiratį, paauglystėje padegęs savo mamos namus. „Mus perspėjo, kad jo reiktų pasisaugoti“, – sakė Laura.
Sumušė lietuvių užtarėją airį
Nukentėjusieji savo įtarimais pasidalijo su policijos pareigūnais. Tačiau pareigūnai nei apklausė, nei sulaikė įtariamąjį. Pareigūnai tik patarė nukentėjusiems geriau apsaugoti savo turtą, įsirengti vaizdo stebėjimo kameras, signalizaciją. Į šias rekomendacijas lietuviai atsižvelgė.
Po G.Smytho sulaikymo mes klausėme pareigūnų, ar mus dar yra ko bijoti, ar jo draugai iš tos grupuotės neateis kerštauti, bet buvome nuraminti, kad to tikrai nebus.
Praėjo dvi savaitės po pirmojo išpuolio, kai lietuviai vėl sulaukė neramios nakties. Išpuolis vėl buvo vykdomas savaitgalį.
„Į langus antrame aukšte triskart metė akmenį, bet nepataikė. Manau, kad bandė numušti kamerą, nes ji buvo šalia to lango. Iškart nubudome ir paskambinome policijai. Kol pareigūnai atvyko, užpuolikas suspėjo plyta išdaužti langą apačioje“, – prisimena Laura.
Tą patį vakarą vyras, įtariama, suspėjo sumušti ir lietuviams talkinusį kaimyną airį. „Jis klausinėjo, kodėl tas airis bendrauja su mumis, kodėl vaikščiojo po rajoną. Šis airis po visų tų įvykių labai mums padėjo, vakarais eidavo pasižiūrėti, ar viskas gerai, patarė mums, kaip elgtis“, – pasakojo Laura.
Tą rugpjūčio naktį iš lovų buvo pakelti ir Lauros kaimynai lietuviai. Jiems visiems belaukiant pareigūnų G.Smythas sugrįžo. Nors vyras ir slapstėsi užsitraukęs ant galvos marškinėlius, iš balso, tatuiruočių, kūno sudėjimo ir aprangos kaimynės jį pažino. Jis nepaliaujamai šūkavo: „šunsnukiai, dinkite iš čia, važiuokit namo“.
Atvykstantys policijos pareigūnai su siautėjančiu G.Smythu susidūrė akis į akį. Vyras buvo sulaikytas.
Kerštauja bičiuliai?
G.Smythui atsidūrus už grotų, lietuviai manė lengviau atsikvėpsią. Jau nebe kiekvieną naktį įsijungdavo vaizdo stebėjimo kameras, rečiau išeidavo pasidairyti po rajoną.
„Po G.Smytho sulaikymo mes klausėme pareigūnų, ar mus dar yra ko bijoti, ar jo draugai iš tos grupuotės neateis kerštauti, bet buvome nuraminti, kad to tikrai nebus“, – pasakojo Laura.
Tačiau pareigūnai lietuvius nuramino veltui. Rugsėjo viduryje Dunganone vėl dužo langai.
Jis nepaliaujamai šūkavo: „šunsnukiai, dinkite iš čia, važiuokit namo“.
„Prieš savaitę mano brolis paryčiais grįžęs iš Dublino pamatė, kad kaimyno airio automobilio langas išdaužtas ir mano kaimynės automobilio stogas apdaužytas. Per viršų mestos plytos akivaizdžiai, tik nepataikyta. Tai, matyt, buvo kerštas“, – svarsto Laura.
Nukentėjusieji vėl kvietė policiją.
„Šiuo metu jau nė vieno savaitgalio ramiai negalime praleisti. Esame įbauginti ne tik mes, bet ir kaimynai airiai. Jie irgi nerimauja, kad nepadegtų, nesusprogdintų namų. Prasidėjo viskas nuo teplionių, o dabar jau ir langai daužomi, ir mašinos niokojamos“, – neslėpė nerimo lietuvė.
Svastikas liepė nusiplauti patiems
Tiesa, nors Šiaurės Airijos policija lietuviams pasirodė paslaugi ir skubiai reagavo į iškvietimus, yra dalykų, kurie Laurą nustebino. Pirmiausia, lietuvė nustebo iš pareigūnų išgirdusi pasiūlymą paklusti užpuoliko nurodymui ir išsikraustyti.
„Policija mums rekomenduoja išsikraustyti, pasiūlė ir vietą, kur galėtume apsistoti, bet juk mes čia esame įsikūrę. Mes čia esame viskuo patenkinti: kaimynais, aplinka. Kodėl turėtume bėgti nuo vieno nusikaltėlio?“ – nesupranta Laura.
Be to, lietuviams keistas pasirodė ir pareigūnų patarimas užuot bandžius prisiteisti žalos atlyginimą už dažais sugadintas tvoras, sienas, automobilius, kreiptis į draudimo įmones dėl išdaužtų langų, tiesiog patiems susitvarkyti.
Kai buvo mašinos išdažytos, pareigūnai atvažiavę pasakė jas nusivalyti patiems.
„Kai buvo mašinos išdažytos, pareigūnai atvažiavę pasiūlė jas nusivalyti patiems. Mes svarstėme – gal kreiptis į draudimo įmones, kad atlygintų nuostolius, bet jie pažiūrėjo ir pasakė, kad lengvai nusivalyti turėtų ir patarė tai padaryti patiems“, – pasakojo emigrantė.
Laura pripažįsta, kad su vietinių užgauliojimais susiduria ne tik jos rajone gyvenantys užsieniečiai. Tačiau ji kol kas neketina bėgti. Pasak merginos, slapstytis turi tie, kurie padarę ką nors blogo, o ne tie, kurie gyvena ramų paprastą gyvenimą, nors ir ne savo tėvynėje.
„Skaičiau komentarus po straipsniu apie G.Smytho teismą lietuviškuose portaluose. Man atrodo, kad žmonės išvis nesuvokia mūsų situacijos. Jie rašo, kad patys esame kalti, kad galime grįžti į Lietuvą, bet mūsų gyvenimas čia, mes jį gyvename taip ir ten, kur mums patinka. Mes nieko blogo nedarome. Turime čia gerus namus, gerus darbus, verslą ir niekur nesiruošiame bėgti“, – teigė Laura.
