Viena trasos iniciatorių, vietos gyventoja Teresa Bindukienė 15min.lt sakė, jog šis maršrutas – bendro darbo vaisius. „Žinote, mes kaip skruzdėlės, po šiaudelį, po šapelį, visi ir sunešėm šią trasą“, – kalbėjo moteris.
Tako atidarymo renginyje dalyvavo Kauno rajono meras Valerijus Makūnas, šiaurinio ėjimo mokymų instruktorius, aktyvus ėjikas, vienas iš idėjos iniciatorių Arūnas Milkus, kiek daugiau nei tris dešimtmečius Dubravos eksperimentinės-mokomosios miškų urėdijos girininku buvęs Kazimieras Balčiūnas, urėdas Kęstutis Šakūnas bei kiti vietos gyventojai, verslininkai ir aktyvūs bendruomenės nariai.
Žmonės pasiklysdavo
Trasos idėja gimė K.Balčiūnui, T.Bindukienei ir A.Milkui kalbantis tarpusavyje apie savo pomėgius.
„Ateina kartą pas mane Teresa ir sako, žinai, Kazimierai, daug vaikštau po mūsų šilą, ir vis randu pasiklydusių žmonių, ieškančių prieigos tai prie Pyplių piliakalnio, tai prie kitų vaizdingų vietų“, – pačią pradžią prisimena girininkas.
Galiausiai trijulė sėdo prie stalo ir nutarė – takas turi būti. Nuspręsta kreiptis į K.Šakūną ir prašyti jo finansinės paramos. „Buvau įsitikinęs, kad urėdas mums neatsakys“, – sako K.Balčiūnas. – „Taip ir atsitiko“.
Tyrinėjo istorikai
Valstybės saugomas piliakalnis tyrinėtas įvairių mokslininkų. XX a. Lietuvos istorikai Zenonas Ivinskis bei Kazimieras Paunksnis yra spėję, jog čia stovėjo Pilėnų pilis, kurią 1336 m. sunaikino kryžiuočiai.
Geros nuotaikos nestokoję ir per dantį vienas kitą patraukdami aktyvistai džiaugėsi pasiektu rezultatu ir tikisi, kad jis naudos suteiks ne vien tik vietiniams, bet ir kitiems Kauno bei Lietuvos gyventojams.
„Smagu matyti tendencijas, jog žmonės pradeda rūpintis sveikata“, – renginio metu kalbėjo Kauno rajono meras, dažnai važinėjantis dviračiu. Jam įteiktos šiaurinio ėjimo lazdos – savo ruožtu meras prižadėjo jomis naudotis.
Trasa tinka ir eiti, ir bėgti
14 metų Kačerginėje gyvenančiam šiaurinio ėjimo profesionalui A.Milkui svarbu, kad miške išlaikytas pagrindinis principas: „Šaltinių take“ kelias nėra asfaltuotas, jame nėra betono – o tai yra puiku. Eini ir jauti žemę, samanas. Toks ir turi būti tikras takas.“
Jo teigimu, trasa tinka ne vien ėjikams, bet ir bėgikams. Vėliau prie jos planuojama įrengti privažiavimą dviračiais.
6 km ilgio trasoje įrengti suoliukai, norintiems pailsėti bei rodyklės, bijantiems pasiklysti. Taip pat pagalvota ir apie ėjikus tamsiuojo paros metu. Krypties stulpeliai, bei medžiai nudažyti tam tikrais šviesą atspindinčiais dažais, kurie naktį apšviesti spindi.
Įrengs šiukšliadėžes
Šiuo metu trasoje dar neįrengtos šiukšliadėžės, jas planuojama statyti stebinti poilsiautojų srautus.
„Ateityje, prieš pradedant maršrutą, planuojame duoti žmonėms šiukšlių maišų. Tiems, kas grįš su pilnais, galbūt ir kokį prizą įsteigsim, pavyzdžiui, nemokamus pietus šalimais esančioje kavinėje“, – juokėsi T.Bindukienė.
Šiaurietiškas ėjimas, prieš 15 metų gimęs Suomijoje, pamažu populiarėja ir Lietuvoje. Nemažai lietuvių atrado šią aktyvaus laisvalaikio leidimo formą, suteikiančią galimybę bendrauti, susirasti bendraminčių, stiprinančią sveikatą ir, svarbiausia, tinkančią bet kokio amžiaus žmonėms.
