Siekia išsaugoti liuteroniškus kryžius

Dovilų etninės kultūros centre pristatytas Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo pažinimo sklaidos ir atgaivinimo programos finansuotas projektas, kuriuo siekiama išsaugoti senuosius liuteroniškus kryžius.

Klaipėdos rajono teritorijoje yra 237 neveikiančios kapinaitės, kurių priežiūrai lėšų kasmet skiria savivaldybės taryba. Šiemet paminklų, tvorelių, vartų tvarkymui, šienavimui, kitiems darbams skirta 40 tūkst. litų.

Kiekviena seniūnija kasmet gauna lėšų ir kapinėse esančių paminklų atnaujinimui. Nors kapinės yra saugomos valstybės kaip kultūros vertybės, pasitaiko, kad jas nuniokoja piktavaliai, ir metaliniai kryžiai, turintys istorinę vertę, atsiduria metalo laužo krūvoje.

Liuteroniškų kryžių entuziastas, projekto idėjos autorius ir koordinatorius Algis Šveikauskas siekia, kad jie būtų išsaugoti – konservuojami ir išsamiai aprašomi, nufotografuojami. Informacija apie juos būtų kaupiama kryžių informacinėje sistemoje, kuria galėtų naudotis visi norintys. Prie projekto įgyvendinimo iniciatorius kvietė prisijungti moksleivius, kurie turi galimybę aprašyti dar laiko neįveiktus ir žmonių nenuniokotus kryžius. Tiesa, tik specialistai gali užsiimti paminklų konservavimu.

„Reikia šviesti žmones, juk senieji kryžiai – mūsų protėvių kultūros paveldas, kurį reikia saugoti ir gerbti“, – sakė projekto autorius.

Šiuo projektu susidomėjo ir Dovilų miestelio gyventojai, rajono muziejų darbuotojai, seniūnijų seniūnai. Tarp susirinkusiųjų buvo ir Klaipėdos krašto tradicijų puoselėtojas, Kisinių kaimo XIX – XX amžiaus etnografinių kapinaičių prižiūrėtojas Helmutas Lotužis.

Šiose kapinaitėse po projekto pristatymo laukė kalvis restauratorius Evaldas Kapčius. Jis parodė, kaip atnaujinti liuteroniškus kryžius.

Liuteroniški kryžiai buvo gaminami Šilutės ir Klaipėdos dirbtuvėse, tačiau turtingi Lietuvos dvarininkai gabendavo juos ir iš garsių Tilžės ir Karaliaučiaus liejyklų. Pargabentus kryžius vietoje surinkdavo dvarų ir dirbtuvių kalviai bei meistrai.

Buvo paplitę ir ažūriniai neobaroko stiliaus kryžiai, kurių aukštis siekia vos metrą. Jie statyti ant aukštesnio tašyto akmens pjedestalo. Centre – įrašai ant ovalinės emaliuotos lentelės apie mirusiuosius ir palaidojimo datas.

Ant liuteroniškų kryžių, skirtingai nei ant katalikų, nekabinamas nukryžiuotas Kristus, nes jo mirtis negretinama su žmogaus mirtimi.

Nuo 1944 metų prasidėjo sistemingas liuteroniškų kryžių naikinimas.