2021 06 16

Siekiant pažaboti migraciją – raginimas Lietuvos valdžiai kreiptis į Turkiją ir Iraką

Opozicinių „valstiečių“ atstovas, šešėlinis užsienio reikalų ministras Giedrius Surplys, komandiruotėje Vengrijoje apžiūrėjęs pasienį su Serbija juosiančią tvorą, sako, kad tokią Lietuvoje reikia statyti kuo greičiau, bet pabrėžia, kad to nepakanka. Pasak jo, dėl nelegaliai sieną kertančių migrantų per Europos Sąjungos (ES) institucijas reikia bendradarbiauti su Turkija ir Iraku – šalimis, iš kurių galimai į Maskvą lėktuvais atskrenda migrantai.
Tverečiaus pasienio užkarda
Giedrius Surplys / Luko Balandžio / 15min nuotr.

Į vizitą Vengrijoje su G.Surpliu taip pat vyko Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas, konservatorius Laurynas Kaščiūnas ir konservatorius Audronius Ažubalis.

Pasak G.Surplio, Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje įrengta tvora būtų veiksminga, siekiant sumažinti nelegalios migracijos srautus.

Tačiau to nepakanka, mano jis, nes nelegalios migracijos situacija Lietuvoje išskirtinė – migrantų srautų judėjimą į Lietuvą galimai remia Baltarusijos režimas, o į Minską migrantai galimai skraidinami tiesiog reisiniais lėktuvais.

„Šioje vietoje mes nuo Vengrijos skiriamės tuo, kad Vengrija su ne ES kaimyne Serbija turi, atrodo, gerus santykius ir tas problemas sprendžia bendradarbiaujant su pasienio tarnyboms“, – 15min sakė G.Surplys.

Ir pridūrė, kad Baltarusija su Lietuva – priešingai, visur ryšius šiuo klausimu yra nutraukusi.

Siūlo kreiptis į Turkiją, Iraką

Todėl jis siūlo ne tik kuo greičiau ręsti tvorą, bet per ES imti bendradarbiauti su Irako ir Turkijos valdžia.

„Kviečiu ir kreipsiuosi atskirai į mūsų Užsienio reikalų ministeriją, kad būtų galima aktyviau per ES <...> spausti arba tiesiog kalbėtis su oficialiuoju Bagdadu bei Stambulu, galbūt netgi su avialinijomis, kad būtų akyliau žiūrima, ar žmonės, kurie skrenda iš tų miestų oro uostų į Minską, iš tikrųjų skrenda su tam tikrais verslo, turizmo ar kitais interesais.

Galbūt tai yra žmonės, kurie susimokėjo didelius pinigus, kad pereitų Lietuvos sieną ir persikeltų į kitas ES valstybes“, – 15min teigė „valstietis“.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Giedrius Surplys
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Giedrius Surplys

Jeigu šios šalys bendradarbiautų, rastųsi būdas nelegaliai sieną kirtusius migrantus grąžinti į šalį, iš kurios jie atvyko, pažymėjo jis.

Padėtų atpažinti

G.Surplio manymu, jeigu avialinijos sutiktų padėti, galima būtų pagreitinti procedūras, kuriomis nustatoma, ar nelegaliai sieną kirtusiam migrantui yra pagrindo suteikti pabėgėlio statusą, ar ne.

Avialinijos esą galėtų teikti informaciją apie jų lėktuvuose į Baltarusiją skirdusius asmenis, Lietuvos pasieniečiams padėti išsiaiškinti, ar tie patys žmonės pasiekė Lietuvos sieną.

„Jeigu jis [migrantas] sugebėjo įlipti į lėktuvą ir atskristi į Minską iš Bagdado ar Stambulo, reiškia, jis turėjo dokumentus, tai galbūt būtų galima pagreitinti grąžinimo procedūras, bendradarbiaujant su avialinijomis išaiškinti tuos žmones pagal biometrinius duomenis ar nuotrauką“, – kalbėjo jis.

Paklaustas, ar minėtos šalys, jo manymu, norėtų bendradarbiauti, G.Surplys teigė, kad viena yra Lietuvai kalbėtis tiesiogiai, kita – per ES institucijas.

„Manau, kad ES turi kitų svertų“, – teigė jis.

„Mes tikrai turime saugoti Lietuvos teritoriją ir ES sieną, ir tvora čia tikrai padėtų. <...> Tačiau mes turime gerbti žmogaus teises ir laikytis tarptautinių sutarčių ir konvencijų, tai šioje vietoje mums gali prireikti labai išmanių ir protingų taktinių sprendimų“, – papildė jis.

Vengrijoje migracijos srautai krito

L.Kasčiūnas anksčiau trečiadienį teigė, kad Vengrijos-Serbijos valstybinės sienos apsaugos patirtis naudinga Lietuvai, susiduriančiai su migrantų iš Baltarusijos antplūdžiu.

Jo teigimu, įrengus šią tvorą, nelegalios migracijos srautai Vengrijoje esmingai krito.

„Per dieną bandymų kirsti sieną fiksuojama apie 200–300 atvejų. Iki 2015 metų, kai buvo įrengta tvora, – nelegali migracija siekė 10 000 per dieną. Po šios infrastruktūros įrengimo nelegalios migracijos srautai krito 80–95 proc.“, – sakė jis.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė antradienį pranešė, kad kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl neteisėto žmonių gabenimo per sieną organizavimo.

„Jau kelias savaites sieną neteisėtai kerta atvykėliai iš trečiųjų šalių, matome ženklų, kad tai gali būti daroma organizuotai. Tokių dalykų negalime toleruoti, todėl kreipiausi į Generalinę prokuratūrą, kad būtų pradėtas tyrimas“, – teigė ji.

Trečiadienio vakarą LRT televizijos laidoje „Dienos tema“ vidaus reikalų ministrė sakė, kad šiuo metu yra atliekama galimybių studija, o tokia tvora galėtų kainuoti apie 15 mln. eurų.

Nuo metų pradžios sulaikyti 392 trečiųjų šalių piliečiai, kurie neteisėtai kirto Lietuvos valstybės sieną iš Baltarusijos. Šiemet nuo birželio 1 d. iki birželio 16 d. neteisėtai sieną kirto 204 migrantai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis