Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma atsisakyti amžino pagalbiniam apvaisinimui sukurtų embrionų saugojimo, Seime užregistravo Seimo pirmininkė, Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen, jos bendražygis partijoje Arminas Lydeka, Laisvės partijos atstovė Morgana Danielė ir Seimo konservatorė Jurgita Sejonienė.
Pagal šias pataisas, embrionai būtų saugomi ne trumpiau kaip dvejus, bet ne ilgiau kaip 10 metų, nebent sutuoktiniai ar partneriai pageidautų šį terminą pratęsti.
Siūloma, kad pagalbinio apvaisinimo paslaugos, įskaitant gydytojų konsultacijas, tyrimus, gydymą, medicinos technologijų taikymą, taip pat embrionų paruošimo ir saugojimo paslaugos būtų kompensuojamos valstybės lėšomis.
Pritaria, kad paslaugas kompensuotų valstybė
Pastarajam siūlymui opozicinės Seimo Regionų frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė teigia pritarianti.
„Mes visi suinteresuoti gimstamumu. Toks pakeitimas, mano vertinimu, būtų geresnis“, – 15min komentavo politikė.
Bet, anot jos, nustatyti embrionų saugojimo termino nereikėtų.
„Įstatymo projektas, kuris buvo priimtas, vertinant, kad žmogaus gyvybė yra svarbiausia, mano požiūriu, per anksti jį keisti. Per trumpai jis galioja, turėtų likti nepakitęs, kol nerasime efektyvesnių sprendimų“, – aiškino ji ir pažymėjo, kad Regionų frakcija bendros pozicijos embrionų saugojimo klausimu kol kas nesuformavo.
Bendros pozicijos neturi ir opozicijoje veikiantys socialdemokratai, bet jų frakcijos seniūno Algirdo Syso įsitikinimu, teikiami siūlymai – logiški.
„Teisinga pataisa. Nepritariu amžinam embrionų saugojimui – žmogus numiršta, embrionas lieka. Logikos nėra. <...>
Aš manau, kad 10 metų užtenka, kad šeima, kuri negali susilaukti vaikų, galėtų pasinaudoti ne keliomis invazijomis, o vieną kartą, ir turėti atsargas“, – dėstė A.Sysas.
Mano, kad atsiras etikos problema
Terminuotam embrionų saugojimui teigė pritarianti ir opozicinės Darbo partijos frakcijos Seime narė Vaida Giraitytė.
„Aš asmeniškai pritarčiau tokiam liberalizavimui, tačiau bendrą frakcijos nuomonę galėčiau pasakyti tik tada, kai apsvarstysim visi“, – sakė ji.
Pasak politikės, siūlomas reglamentavimas nepablogintų situacijos, nes embrionai, porų prašymu, galėtų būti saugomi ir ilgiau kaip 10 metų:
„Atskiru šeimos ar asmenų prašymu tas laikas gali būti pratęsiamas. Manau, tai tikrai nepablogins situacijos, o kaip tik galbūt pagreitins procesus ir padidins besinaudojančių ratą.“
Aš asmeniškai pritarčiau tokiam liberalizavimui.
Užtat skeptiškai apie pataisas atsiliepė valdančiųjų konservatorių atstovė Seime Vilija Aleknaitė-Abramikienė.
„Po 10 metų iškils klausimas, ką daryti su embrionais – arba jie bus sunaikinti, arba panaudoti kažkokiems eksperimentams. Ir tai yra didelė etikos problema“, – pažymėjo politikė.
Beveik vieningai pritarė amžinam saugojimui
Kiek krikdemiškojo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos sparno narių galėtų nepritarti valdančiųjų iniciatyvai, ji teigė negalinti pasakyti.
Seimo Demokratų frakcijos „Vardan tos“ seniūnas Saulius Skvernelis nesiėmė komentuoti Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisų turinio – tikino, jog su juo kol kas nėra susipažinęs.
Pareigą neterminuotą laikotarpį saugoti nepanaudotus embrionus Seimas įteisino 2017-ųjų sausį.
Už tai balsavo parlamentarai LVŽS, socialdemokratų, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijose, taip pat „Tvarkos ir teisingumo“, Liberalų sąjūdžio, TS-LKD frakcijų nariai.
Balsuodami susilaikė tik Mišrioje Seimo narių grupėje dirbę Linas Balsys ir Liberalų sąjūdžio atstovė V.Čmilytė-Nielsen, jau tada reiškusi nepritarimą dėl amžino embrionų saugojimo.
