Pasak vaiko teisių specialistų, galimų įvaikinti vyresnio amžiaus vaikų skaičiaus tendencija nesikeičia – vyresnio amžiaus vaikams įtėvius rasti sunkiausia.
Pasak Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Įvaikinimo ir globos skyriaus vedėjos Agnės Marčiukaitienės, pasiryžtantys įvaikinti ar globoti (rūpinti) vaiką asmenys – labai laukiami.
Tarnybos duomenimis, 2020 m. 8 sutuoktinių poros ir 3 nesusituokę asmenys įvaikino 11 tėvų globos netekusių vaikų Lietuvos Respublikoje, 10 užsienio piliečių šeimų (sutuoktiniai), šeimos (sutuoktiniai), kurių vienas yra Lietuvos Respublikos pilietis, o kitas užsienio valstybės pilietis, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje ir užsienio valstybės piliečiai bei asmenys be pilietybės, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje, įvaikino 12 tėvų globos netekusius vaikus.
Pasak A.Marčiukaitienės, džiugina tai, jog yra šeimų, kurios įvaikinusios vaiką (-us), turinčios savo biologinių vaikų ar globojančios vaiką (-us), kreipiasi dėl įvaikinimo, norėdamos likusiems be tėvų globos vaikams suteikti šeimą ir kartu turėti gausią šeimą. Tokios šeimos yra puikus pavyzdys kaip nesibaiminti sklandančių mitų apie įvaikinimą, ilgas ir sudėtingas įvaikinimo procedūras, taip pat sudėtingą vaiko ir šeimos adaptaciją.
Vyresnio amžiaus vaikams įtėvius rasti sunkiausia.
2019 metais buvo įvaikinti 108 Lietuvoje be tėvų globos likę vaikai. Iš jų trečdalį įvaikino užsieniečių šeimos arba užsienyje gyvenančios Lietuvos Respublikos piliečių šeimos. 2018 metais buvo įvaikinti 159 vaikai, iš jų 56 įvaikino užsieniečiai ar užsienyje gyvenančios lietuvių šeimos.
Šiuo metu Tarnybos tvarkomame Galimų įvaikinti vaikų sąraše yra 1679 vaikai. Šiais metais į šį sąrašą įrašyti 67 tėvų globos netekę vaikai, iš jų 15 vaikų iki 3 m. amžiaus. Ne visi šiame sąraše įrašyti vaikai nori būti įvaikinti. 60 proc. vaikų, daugiausia vyresnio mokyklinio amžiaus, nesutinka būti įvaikinti, nes palaiko artimus ryšius su biologine šeima, giminaičiais ar kitais jiems svarbiais asmenimis, pasirenka likti gyventi ir mokytis Lietuvoje.
136 šeimos ar asmenys pageidauja įsivaikinti
A.Marčiukaitienės teigimu, vaiko nuomonė yra vienas iš svarbiausių aspektų įvaikinimo procese, net jeigu ir nėra teisinių kliūčių vaiką įvaikinti, tačiau įvaikinimo procedūra nebus pradedama jeigu pats vaikas nesutinka būti įvaikintas. Aišku, tokiu atveju yra vertinamas vaiko brandumas ir gebėjimas išreikšti savo nuomonę.
Pasak A.Marčiukaitienės, kiekvienam galimam įvaikinti vaikui šeimą parenka komisija, atsižvelgdama į tai, kuri šeima geriausiai atitinka vaiko poreikius ir interesus. Kartu yra vertinami ir šeimos lūkesčiai vaiko atžvilgiu.
Tarnybos tvarkomame Norinčių įvaikinti Lietuvos Respublikos piliečių, nuolat gyvenančių Lietuvos Respublikoje, sąraše šiuo metu yra 136 pageidaujančios įvaikinti šeimos ar asmenys. Į šį sąrašą šiemet įrašyta 27 šeimos (asmenys) Lietuvos Respublikos piliečių, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. Į Norinčių įvaikinti asmenų, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje, užsienio valstybės piliečių ir asmenų be pilietybės, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, sąrašą įrašytos 4 sutuoktinių poros.
Pasak specialistės, be tėvų globos likusiam vaikui ypatingai svarbu turėti šeimą, tiek įvaikinimas, tiek globa (rūpyba) šeimoje savo esme sudaro galimybes vaikui augti šeimoje.
„Vaiko globa (rūpyba) nuo įvaikinimo skiriasi tuo, kad globojamas (rūpinamas) vaikas neįgyja giminystės ryšių ir iš to ryšio išplaukiančių teisių bei pareigų, be to globos (rūpybos) atveju vaiko tėvams išlieka galimybė vaiką susigrąžinti. Įvaikinimo atveju, įvaikintam vaikui ne tik suteikiama šeimos aplinka, bet ir giminystės ryšiai su naująja šeima. Įvaikintas vaikas tampa pilnaverčiu šios šeimos nariu ir jo teisės prilyginamos biologinio vaiko teisėms. Tai yra, šeima įvaikintą vaiką augina kaip savo biologinį vaiką“, – sako A.Marčiukaitienė.
Pasak jos, vaiko teisių specialistai deda visas pastangas, kad vaikas galėtų augti biologinėje šeimoje: į krizę patekusiai šeimai padeda mobilios komandos specialistai, šeimai taikoma atvejo vadyba, vaiką laikinai prižiūri budintys globotojai, jei reikia, ieškoma globėjų (rūpintojų), intensyviai dirbama su biologiniais tėvais, siekiant, kad vaikai galėtų augti ar grįžti gyventi pas biologinius tėvus. Šių pastangų rezultatas – nuo 2019 m. žymiai mažėjantis galimų įvaikinti vaikų iki trejų metų amžiaus skaičius.
„Būtent vyresni vaikai labai laukia įtėvių arba nuolatinei globai (rūpybai) pasiryžusių šeimų ar asmenų. Lietuvos šeimos ar asmenys daugiausia pageidauja įvaikinti vieną vaiką (dažniausiai – mergaitę) iki vienerių arba iki trejų metų amžiaus, kurie turėtų tik nežymius sveikatos sutrikimus. Būsimi įtėviai taip pat išsako lūkesčius ir vaiko biologinių tėvų turimoms priklausomybėms, žalingiems įpročiams, psichinei sveikatai ar protiniams gebėjimams“, – pabrėžė A.Marčiukaitienė.
