| Gyvūnas | Nukentėję asmenys, proc. (abs. sk.) | |
| 2016 m. | 2017 m. | |
| Šuo | 76,4 (4 153 asm.) | 73,76 (3 730 asm.) |
| Katė | 20,8 (1 129 asm.) | 23,4 (1 182 asm.) |
| Žiurkė | 0,4 (21 asm.) | 0,6 (31 asm.) |
| Galvijas | 0,2 (10 asm.) | 0,04 (2 asm.) |
| Kiti naminiai gyvuliai | 0,7 (41 asm.) | 0,9 (48 asm.) |
| Kiti laukiniai gyvuliai | 1,5 (81 asm.) | 1,3 (65 asm.) |
Per keturis su puse dešimtmečius (1962 m. iki 2007 m.) Lietuvoje nuo pasiutligės mirė 11 žmonių. Paskutinis mirties atvejis nuo šios ligos Lietuvoje registruotas 2007 m., kai 42 metų vyrui, keliaujančiam po Indiją, įkando nežinomas šuo.
ULAC medikai primena, kad pasiutligė – ūminė žmonių ir gyvūnų virusinė centrinės nervų sistemos infekcija, kuri netaikant specifinių profilaktikos priemonių visada baigiasi mirtimi. Pasiutlige užsikrečiama, kai žmogui įkanda, įdreskia ar apseilėja sergantis pasiutlige naminis ar laukinis gyvūnas, su kurio seilėmis pasiutligės virusas patenka į žaizdą. Didesnis pavojus kyla susirgti pasiutlige, kai pasiutęs gyvūnas sukandžioja žmogui galvą. Mažesnė rizika užsikrėsti – pasiutusio gyvūno seilėms patekus į odos įbrėžimus, gleivines.
Pirmieji pasiutligės simptomai panašūs į gripo: karščiavimas, galvos skausmas, didelis silpnumas. Šis periodas gali užtrukti apie savaitę. Skiriamos dvi tipinės pasiutligės formos: klasikinė pasiutligės forma, pasireiškianti vandens baime, oro judėjimo baime, gerklų spazmais ir paralyžinė pasiutligės forma, kuri pasireiškia progresuojančiu raumenų silpnumu bei galvos smegenų pažeidimo požymiais. Neurologinių simptomų periodas gali užtrukti apie savaitę, vėliau – koma, kuri baigiasi mirtimi.
Iki šiol nėra veiksmingo pasiutligės gydymo, todėl įkandus, įdrėskus ar apseilėjus bet kokiam gyvūnui, rekomenduojama skubiai kreiptis į gydymo įstaigą. Vienintelė galimybė apsisaugoti nuo pasiutligės ir išvengti mirties – imunoprofilaktika. Per šių metų pirmą pusmetį pasiutligės imunoprofilaktika skirta 1 277 sužalotiems asmenims, pernai per tą patį laikotarpį daugiau – 1 355.
