Jo teigimu, 70 proc. visų susirgusiųjų buvo nepaskiepyti arba jų skiepijimo būklė nežinoma.
Be to, 40 proc. susirgusiųjų tymais gydyti ligoninėse.
„Vienintelė prevencinė priemonė, apsauganti nuo tymų kiekvieną žmogų ir visą visuomenę, yra skiepai, kuriais vaikai pasaulyje skiepijami jau daugiau negu 60 metų. Deja, Lietuvoje pastaruosius keletą metų paskiepijama nepakankamai vaikų – skiepų apimtys nesiekia 90 procentų“, – sakė NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Edita Jegelevičienė.
Specialistų teigimu, kad nekiltų tymų protrūkių grėsmė ne tik tarp vaikų, bet ir tarp suaugusiųjų, rekomenduojama, kad būtų paskiepyta 95 proc. visuomenės.
Vakcina nuo tymų, raudonukės ir epideminio parotito pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių vaikai nemokamai skiepijami sulaukus 15–16 mėnesių pirmąja vakcinos doze, o 6–7 metų – antrąja doze.
Tymai yra ūminė, itin užkrečiama, sisteminė odos bėrimą sukelianti virusinė infekcija, plintanti per orą. Prieš 1980 metais pradedant vakcinaciją pasauliniu mastu, kiekvienais metais buvo registruojama 2,6 mln. mirčių nuo tymų.
Tymų virusas plinta aerozoliniu ir oro lašeliniu keliu, taip pat per kvėpavimo takų sekretais suterštas rankas ar kitus aplinkos daiktus. Užsikrėtęs žmogus virusą gali platinti keturias dienas iki ir keturias dienas po bėrimo atsiradimo.
Sąlytis tarp žmonių, trunkantis ilgiau nei 15 min., yra pakankamas, kad užsikrėstų imlus asmuo, o imlūs yra neskiepyti ir nepersirgę tiek vaikai, tiek suaugusieji.
