Anksčiau buvo žadama, kad būsto modernizavimas taps masinis: pernai Lietuvoje esą turėjo būti atnaujinti penki šimtai namų, šiemet – tūkstantis. Vėliau ambicijos vis slopo.
„Iš mano lūpų jūs tikrai negirdėjote apie jokius šimtus namų“, – pirmadienį sakė ministras G.Kazlauskas. Anot jo, dabartinė daugiabučių modernizavimo programa tikrai yra naudinga, tačiau „krizės akivaizdoje atsiranda nemažai žmonių, kurie nepasitiki šita programa“.
Šiuo metu pateiktos 20 paraiškų pradėti renovaciją, bet nė viena iš jų nepatvirtina. G.Kazlauskas aiškino, kad 4 paraiškos jau yra pateiktos vertinti, viena yra įvertinta ir artimiausiu metu bus pasirašyta sutartis dėl valstybės indėlio į projektą. „Kai jūs paklausėte, ar bent vienas bus, tai aš esu tikrai įsitikinęs, kad taip. Kiek tiksliai, skaičiaus tikrai nevardysiu“, – sakė ministras.
Prisiimtų daugiau rizikos
G.Kazlauskas mano, kad žmones paskatinti ryžtis renovacijai turėtų Vyriausybė. Ji galėtų kompensuoti pastato energetinio efektyvumo įvertinimą ir investicinio projekto parengimą. Tai priklausomai nuo daugiabučio dydžio kainuoja kelis tūkstančių litų. Dabar valstybė kompensuoja pusę šių išlaidų, tačiau bet kokie procesai nepradedami, kol negaunamas namo gyventojų sutikimas.
Objektyviai įvertinti namo būklę galima tik tada, kai yra parengtas investicinis projektas. Iki tol žmonės nesupranta, apie ką kalbama.Ministro nuomone, valstybė galėtų padengti visą reikalingą šių procesų sumą, o gyventojai tada spręstų, ar nori tęsti savo būsto modernizavimą. Esą dabar gyventojus sunku paskatinti investuoti: „Objektyviai įvertinti namo būklę galima tik tada, kai parengtas investicinis projektas. Iki tol žmonės nesupranta, apie ką kalbama.“
„Bent aš siūlysiu Vyriausybei prisiimti daugiau rizikos su galimais nedideliais finansiniais nuostoliais, jeigu gyventojai nesutiktų toliau tęsti šito proceso. Tai paprasčiausiai būtų galimybė išjudinti procesą iš mirties taško, nes dabar niekas neprasideda, nes iš pat pradžių reikalingas pritarimas balsavimu ir taip toliau“, – po Vyriausybės pasitarimo sakė G.Kazlauskas.
Pirmoji sutartis su banku
Daugiau nei prieš metus patvirtintas naujas daugiabučių modernizavimo modelis. Pagal jį valstybė iš specialaus fondo „Jessica“ įsipareigojo skirti 15 proc. renovacijos sumos, o likusiai sumai suteikti lengvatinę paskolą su fiksuotomis 3 proc. palūkanomis. Programa suplanuota iki 2020-ųjų, jai turėtų būti skirti beveik 800 mln Lt. Tačiau kol kas procesas juda itin lėtai.
Pasak G.Kazlausko, labai užtruko derybos tarp programos pinigais disponuojančio Europos investicijų banko (EIB) ir Lietuvos komercinių bankų dėl skolinimo sutarčių sąlygų. Tik šių metų balandį paskelbti 3 bankai, per kuriuos norintiems modernizuoti būstą gyventojams bus teikiamos lengvatinės paskolos: Šiaulių, „Swedbank“ ir SEB. Tik paskutinę pavasario dieną, šį pirmadienį, Aplinkos ministerijoje EIB turi pasirašyti sutartį su Šiaulių banku. Pasirašius sutartis su visai trimis minėtiems bankams bus padalyta apie 30 milijonų eurų, kurie bus skolinami gyventojams.
