Pasitarimą dėl pasirengimo antrai COVID-19 bangai antradienį surengė opozicinė Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija.
Sulaukusi klausimo apie darbo krūvius, R.Lingienė tvirtino, kad NVSC jie yra milžiniški, atlyginimai nėra dideli, kai kurie specialistai, neišlaikę įtampos, palieka darbą.
Nuo kovo vidurio įstaigą paliko virš 20 darbuotojų.
Tiesa, pasak R.Lingienės, į darbą pavyko priimti 38 asmenis. Taip pat NVSC specialistams talkina kiek mažiau nei 200 savanorių.
„Lietuvoje trūksta epidemiologų, tai faktas“, – pabrėžė ji.
R.Lingienė minėjo, kad trūksta ne tik epidemiologų, bet ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistų.
„Mūsų įstaigoje trūksta tikrai, neįmanoma prikviesti, atlyginimai – nekonkurencingi ir tai yra tikrai didžiulė problema. Nes praktiškai priimami žmonės iš kitų sričių, kas irgi nėra pati geriausia išeitis“, – nurodė ji.
Kartu R.Lingienė sakė mananti, kad specialistai su darbu susitvarko pakankamai gerai.
„Bet, žinoma, reikia ruoštis antrai bangai, kuri ateina, ir suprasti žmones, kad mes galėtumėme juos išlaikyti. Nes vėlgi, kaip matote, keičiasi ir yra pakankama kaita darbuotojų – nebeatlaiko didžiulių krūvių. Ši sudėtinga situacija nesibaigia taip greitai, kaip norėtumėme, tai, taip, turime tikrai problemą, kad specialistų trūksta. Bet jų pradėjo trūkti ne šiandien ir ne vakar. Jų trūksta jau eilę metų – keliolika metų epidemiologų tiesiog mažėja. Žmonės nesuinteresuoti baigti šią specialybę ir eiti dirbti“, – pabrėžė NVSC Vilniaus padalinio vadovė.
Bet, žinoma, reikia ruoštis antrai bangai, kuri ateina, ir suprasti žmones, kad mes galėtumėme juos išlaikyti. Nes vėlgi, kaip matote, keičiasi ir yra pakankama kaita darbuotojų – nebeatlaiko didžiulių krūvių.
Etatų skaičius buvo padidintas
A.Veryga pabrėžė, kad esant ekstremaliems atvejams, kai įvyksta nenumatyta situacija, yra pasitelkiami ne tik NVSC, bet ir kitų institucijų specialistai.
„Yra surašyti pavedimai, kad mūsų pavaldžios įstaigos deleguotų žmones, kurie dažnu atveju turi visuomenės sveikatos išsilavinimą ir gali patalkinti ten: ir židinius tirti ar kažkokį kitą darbą, kuris yra svarbus NVSC, padėti padaryti“, – Seime žurnalistams teigė sveikatos apsaugos ministras.
Jis taip pat minėjo, kad NVSC buvo padidintas etatų skaičius, skirti papildomi pinigai, papildomai buvo priimti nauji darbuotojai.
A.Veryga aiškino, kad teoriškai taip gali atsitikti, kad pasieksime susirgimų koronavirusu lygį, kai epidemiologai tiesiog nebespės rasti tiek daug kontaktų, nespės su visais jais susisiekti.
„Kol kas nėra dar toks momentas. Bet, turbūt sutiksite, kad tokioms ekstremalioms situacijoms mes darbuotojų negalime prisiruošti, prisidarbinti, nes reikštų, kad jie pasibaigus COVID-19 epidemijai sėdės ir neturės ką daryti. Tai irgi turbūt nebūtų geras variantas“, – pabrėžė ministras.
Turbūt sutiksite, kad tokioms ekstremalioms situacijoms mes darbuotojų negalime prisiruošti, prisidarbinti, nes reikštų, kad jie pasibaigus COVID-19 epidemijai sėdės ir neturės ką daryti. Tai irgi turbūt nebūtų geras variantas.
Paklaustas, ar bent jau koronaviruso pandemijos laikotarpiu neketinama didinti atlyginimų NVSC darbuotojams, A.Veryga sakė, kad buvo skirti pinigai sumokėti už viršvalandinį darbą.
„Šiaip viešajame sektoriuje atlyginimai nėra tokie, kurie, matyt, labai žmones motyvuotų. Bet vėl – ką aš girdžiu, kai mes tuos atlyginimus arba priedus sumokame? „Išsimokėjo ministerija, išsimokėjo pavaldžios įstaigos, puota maro metu“ ir panašūs dalykai. Tai ko mes norime? Ar mes norime iš tikrųjų tuos žmones motyvuoti ir ar suprantame, kad jie dirba sunkų darbą, ar tik paskyrus jiems papildomai pinigų iš karto pradedame sakyti ir aiškinti, kad tai yra puota maro metu ir žmonės lyg neverti būtų gauti atlygį už darbą?“, – sakė sveikatos apsaugos ministras.
Pradėjo registruoti tyrimams
Seimo narė Aistė Gedvilienė aiškino, kad žmonės, turėję tiesioginį kontaktą su sergančiais, pavyzdžiui, važiavę viena transporto priemone ir sėdėję šalia, susisiekę bei pranešę apie ta NVSC, viešai skundžiasi, jog, kol neturi simptomų, ne tik kad negauna nurodymų izoliuotis ar nukreipimo testuotis, bet su jais dėl turėtų kontaktų nesusisiekiama net per 8 dienas arba nesusisiekiama visai.
Anot politikės, girdima, kad žmonės, kurie jaučia koronaviruso simptomus, skambina į karštąją liniją ir turi laukti po 3–4 valandas, kol prisiskambina.
A.Gedvilienė klausė, kodėl iškyla tokios situacijos ir gyventojai skundžiasi nesulaukiantys kvalifikuotos pagalbos.
„Kalbant apie priekaištus, kuriuos išgirdau, neturėtų to būti. Tiesiog reikėtų kiekvieną atvejį nagrinėti. Bet labai norėčiau atmesti priekaištus apie tyrimų organizavimą, nes tai visai kita institucija tai daro, tai yra Karštoji korona linija 1808, visai nesusijusi su mūsų centru iki šiol buvo. Tai tiesiog nekorektiška būtų man ką nors pasakyti dėl tyrimų organizavimo“, – komentavo NVSC Vilniaus departamento vadovė.
R.Lingienė sakė, kad nuo pirmadienio NVSC epidemiologai dirbdami su sąlytį turėjusiais asmenimis juos iš karto registruoja tyrimui dėl koronaviruso.
„Iki šio laikotarpio mūsų specialistai dirbo vieną darbą, tada asmenys, kurie turėjo sąlytį turėjo skambinti 1808 ir ji labai apsikraudavo. Tai dabar mes patys registruojame“, – teigė ji.
Atsakydama į pastabas dėl to, kad epidemiologai ilgai nesusisiekia su žmonėmis, R.Lingienė aiškino, kad prieš savaitę laiku buvo identifikuojami 80 proc. sąlytį turėjusių asmenų.
Habilituotas medicinos mokslų daktaras, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikos profesorius, Vaikų ligoninės Pediatrijos centro gydytojas konsultantas Vytautas Usonis pabrėžė, kad visuomenei trūksta informacijos apie tai, kas yra kontaktas ir kada asmuo turėtų būti tiriamas dėl COVID-19.
„Todėl kad per anksti paėmus tyrimą atsakymas gali būti klaidinantis. Yra terminai, kada turėtų būti imami tyrimai, kokie tyrimai turėtų būti. Pas mus čia tų greitųjų testų toks mitas sklando ir kartais visiškai ne tuos testus visuomenė įsivaizduoja kokius profesionalai norėtų skirti“, – pastebėjo profesorius.
Todėl kad per anksti paėmus tyrimą atsakymas gali būti klaidinantis. Yra terminai, kada turėtų būti imami tyrimai, kokie tyrimai turėtų būti.
Pasigenda bendradarbiavimo
Paklausta, kokiais principais yra priimami sprendimai dėl, tarkime, saviizoliacijos, mokyklų darbo, kaip sprendžiama dėl krizės suvaldymo, ar yra algoritmas, kada įsijungia tam tikri mechanizmai, R.Lingienė aiškino atstovaujanti įgyvendinančiajai įstaigai.
Sprendimai yra priimami Sveikatos apsaugos ministerijoje ir Vyriausybėje. Tačiau ministerijoje kas rytą aptariant naujus užsikrėtimų atvejus, dalyvauja ir epidemiologai.
R.Lingienė tikino, kad Vyriausybės sudarytose darbo grupėse taip pat dalyvauja ir epidemiologai, ir mokslininkai.
Pasak NVSC Vilniaus padalinio vadovės, didžiausias koronaviruso plitimas fiksuojamas židiniuose, pavyzdžiui, Raseiniuose. Atsakas į viską priklauso nuo to, kaip valdomi židiniai.
Profesorius V.Usonis sakė pasigendantis bendradarbiavimo tarp atskirų grandžių. Tada kartais priimami labai centralizuoti sprendimai, tinkamai neišdėstant esmės.
Komentuodamas atliktą populiacijos tyrimą, V.Usonis aiškino, kad ištirta per mažai gyventojų, jog galėtumėme kalbėti apie populiacijos tyrimą. Didžiausias klausimas, jo nuomone, kas toliau, kur einame. Šioje vietoje jis teigė taip pat pasigendantis dialogo.
Kodėl kitaip nei Švedijoje?
Seimo narė Ingrida Šimonytė priminė, kad NVSC paskelbė apie tai, jog augant susirgusiųjų koronavirusu skaičiui, nebeskelbs detalių duomenų apie jų maršrutus.
R.Lingienė aiškino, kad mintyje turėta tai, jog nebebus skelbiami detalūs duomenys apie kiekvieną atvejį, nes jų yra per daug. Tačiau svarbiausia informacija apie tai esą tikrai bus skelbiama.
Seimo narys Kęstutis Masiulis pastebėjo, kad Švedijoje informaciją apie koronavirusą teikia specialistai, o ne politikai. Lietuvoje viskas esą atvirkščiai.
R.Lingienė aiškino, kad pateikia statistinę, epidemiologinę ir kitą visuomenei aktualią informaciją. Kliūčių ją teikti, anot NVSC Vilniaus departamento vadovės, nėra.
V.Usonis pastebėjo, kad labai trūksta oficialios analitinės pozicijos. Nors epidemiologinė informacija teikiama, ji per daug specifinė, kad visuomenė galėtų suprasti.
