„Darosi nebepakeliama aplinka lietuviams Lietuvoje gyvenant. Lietuvių kalbos vieta darosi antraeilė. Matome, kad Vilniuje išstumiama lietuvių kalba. Į tai bandėme atkreipti Seimo pirmininko ir kai kurių komitetų dėmesį“, – antradienį žurnalistams sakė signataras Vidmantas Povilionis.
Jis su grupe kolegų antradienį lankėsi pas Seimo pirmininką Arūną Valinską dėl lietuvių kalbos padėties.
V.Povilionis tvirtino, kad jeigu ir toliau bus einama ta pačia kryptimi, bus prieita iki absurdo.
Signataras piktinosi jau kurį laiką galiojančiomis moterų pavardžių rašymo taisyklėmis, kai šalia galūnių „-ienė“, „-aitė“, „-ytė“ atsirado galūnė „-ė“.
„Yra labai sena tradicija rašyti taip (moterų pavardes – BNS). Atsisakydami šios tradicijos, prarandame savitumą ir informacijos, kurią galima gauti per kalbą. Moteriškų pavardžių keitimas yra kažkieno labai gražus žingsnis destabilizuojant vardyno padėtį“, – tvirtino V.Povilionis.
Jam antrindamas Kovo 11-osios Akto signataras Bronislovas Genzelis pabrėžė, kad Lietuvos piliečių pavardės turėtų būti rašomos lietuviškai. Anot jo, tik mokslinėje literatūroje verta užsieniečių pavardes rašyti originalo kalba.
Jis siūlė keisti teisės aktus, daugiau teisių suteikiant Valstybinei lietuvių kalbos komisijai ir Valstybinės kalbos inspekcijai.
„Viena didžiausių klaidų buvo ta, kad Seimas atskyrė Lietuvių kalbos komisiją nuo Kalbos inspekcijos. Komisijos, esančios prie Seimo, įgaliojimai gerokai platesni, todėl inspekcijos balsas dabar ne toks girdimas. Ji turi būti grąžinta prie Lietuvių kalbos komisijos“, – sakė B.Genzelis.
Jis taip pat ragino įstatyme numatyti įpareigojimą visiems steigėjams prieš registruojant bendrovę, įmonę, įstaigą, organizaciją jos pavadinimą suderinti su kalbininkais.
Seime yra parengta peticija, kurios autoriai siūlo iš pareigų atleisti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkę Ireną Smetonienę ir jos pavaduotoją Jūratę Palionytę.
20 žinomų kalbininkų, signatarų, visuomenės veikėjų tvirtina, kad I.Smetonienės vadovaujama komisija siekia siaurinti taisyklingos lietuvių kalbos vartoseną.
Peticijos autoriams kliūva Lietuvių kalbos komisijos pozicija dėl svetimos kilmės tikrinių daiktavardžių – asmenvardžių ir vietovardžių – rašybos. Jų manymu, pasisakydama už originalios tikrinių svetimžodžių rašybos galimybę, komisija laužo lietuvių kalbos rašybą, fonetiką ir gramatiką.
Be to, Seime svarstomas įstatymo projektas, numatantis vardų ir pavardžių rašymo reglamentavimą. Pagal jį dokumentuose asmenvardžiai turėtų būti rašomi išlaikant autentišką vardą ir pavardę, t. y. vartojant ir nelietuviškas raides „q“, „x“, „w“.