Baudą vadovei gegužę buvo skyręs Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Tauragės departamentas (NVSC).
Kaip skelbta, šiemet sausį Šilalėje COVID-19 medikams skirta vakcina buvo paskiepytas įmonės „Ambulansas“, valdančios privačią Šilalės greitosios medicinos pagalbos stotį, vadovas Ričardas Ūselis ir jo šeimos nariai, atvykę iš Vilniaus.
Kaip pranešė teismas, Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmai trečiadienį konstatavo, kad NVSC, traukdamas atsakomybėn L.kalnikaitę, nurodė teisės akto papunktį, kuris tariamo nusižengimo padarymo dieną neegzistavo.
„Todėl institucija priėmusi nutarimą nurodė aiškiai netinkamus pareiškėjai inkriminuojamus teisės aktų pažeidimus“, – paskelbė teismas.
Sąrašą sudarė prieš įsigaliojant pakeitimams
Teismas pabrėžė, kad pareiškėjai, vykdant tiesiogines savo darbo funkcijas, buvo pavesta pateikti COVID-19 ligos vakcinos poreikio lenteles visoms to reikalaujančioms institucijoms, prieš tai žodžiu suderinus su jos vadovu. Jis ir nurodė jai trauktinų į sąrašą asmenų duomenis.
„Todėl nagrinėjamu atveju padaryta išvada, kad pareiškėjos veikoje nėra kaltės, nes jos valia buvo sutelkta ne į pavojingos veikos padarymą, o atvirkščiai – į visuomenės narių sveikatos užtikrinimą“, – rašoma teismo nutarime.
Skunde teismui L.kalnikaitė nurodė, kad sudarydama vakcinuojamų asmenų sąrašą ji negalėjo pažeisti dar negaliojančio sveikatos apsaugos ministro įsakyme nustatyto reikalavimo prioritetinėms grupėms, kadangi asmenų sąrašą Šilalės rajono ligoninei pateikė diena prieš įsigaliojant ministro įsakymo pakeitimui.
Ji atkreipė dėmesį, kad buvo nubausta už vakcinuojamų asmenų sąrašo sudarymą, tačiau šis nėra reglamentuotas teisės aktu, sąrašas buvo neoficialus, sudarytas remiantis bendru vakcinavimo procesą organizuojančių asmenų supratimu, o tam, kad asmenys būtų paskiepyti, toks sąrašas apskritai galėjo būti nesudaromas.
Kaip teismui paaiškino L.kalnikaitė, sąrašą sudarė dvi asmenų grupės: tai yra greitosios medicinos pagalbos tarnybos darbuotojai dirbantys Šilalėje ir asmenys iš Vilniaus, dėl kurių pareiškėja atliko tik techninę funkciją, tai yra juos nurodė, nes būtent tų asmenų duomenis jai pateikė įmonės vadovybė.
L.kalnikaitė teisme sakė, kad jai nebuvo pagrindo nepasitikėti vadovybe ir ji pagal savo darbines funkcijas neturėjo jokių galimybių patikrinti konkrečių asmenų darbinių santykių.
Nutarimas per 20 dienų nuo jos kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui.
L.kalnikaitė: lauksiu atsiprašymo
Po įvykių sausį Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Priežiūros komitetas nusprendė vieneriems metams sustabdyti L.kalnikaitės narystę partijoje.
Ji ketvirtadienį BNS sakė, kad jos narystė iki šiol yra sustabdyta, o ji lauksianti, kada įsiteisės teismo sprendimas ir anksčiau narystės neprašys atstatyti.
„Lauksiu, kada visi dabar pradės atsiprašyti. Apie ką per visas žinias dabar pasakoja – apie neskiepijimą. O ką mes padarėm? (...) Aš padariau tai, ką reikėjo“, – sakė L.kalnikaitė.
Ji teigė, kad situacija sausį Šilalėje dėl skiepijimo buvo pirmas ženklas apie situaciją, kuri išryškėjo dabar – ne visi gyventojai linkę skiepytis.
Ji pasakojo, kad viena etapui buvo skirta 150 vakcinos dozių, tačiau norinčių pasiskiepyti buvo surasti tik 122 žmonės.
Lietuvai pernai gruodžio pabaigoje pradėjus COVID-19 vakcina skiepyti medikus, gauta pranešimų, kaip skiepai kartais yra skiriami ne tiems medikams ir darbuotojams, kuriems jie priklausytų pagal SAM patvirtintą prioritetinę tvarką.
Rugpjūtį Specialiųjų tyrimų tarnyba pranešė, kad dėl galimų pažeidimų skiepijant nuo COVID-19 Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikoje įtarimai galimu piktnaudžiavimu ir dokumentų klastojimu pateikti jos vadovei Vytautei Pečiulienei ir dviem darbuotojams.
