Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas, „tvarkietis“ J.Veselka pirmadienį įregistravo Šilumos ūkio įstatymo pataisą, kuria ragina keisti šilumos kainų nustatymo tvarką.
J.Veselka siūlo, kad kainą sudarytų trys dalys. Pirmoji būtų pastovi, priklausanti nuo šilumos ūkio įmonių sąnaudų – atlyginimų, įrangos amortizacijos ir t.t. Antroji dalis būtų kintama, priklausanti nuo kuro išteklių kainų. Trečią dalį – šilumos įmonės nuostolius, atsiradusius, anot J.Veselkos, dėl sustabarėjusio kainų skaičiavimo, turėtų dengti arba vartotojai, arba valstybė.
Dabartine sustabarėjusia tvarka nepatenkintos ir šilumos tiekimo įmonės, ir vartotojai. Portalui 15min.lt sakė J.Veselka.
Dabar kainos Lietuvoje peržiūrimos tik kartą per metus. Geriausiu atveju jos gali būti peržiūrėtos kartą per pusmetį, bet tik tada, jei šilumai gaminti reikalingo kuro kainos šokteli aukštyn arba atpinga ne mažiau kaip 15 proc.
Nepatenkinti visi
„Dabartine sustabarėjusia tvarka nepatenkintos ir šilumos tiekimo įmonės, ir vartotojai“, – portalui 15min.lt sakė J.Veselka. Anot jo, vieni patiria nuostolių, jei kuras brangsta, o šilumą parduoti jie priversti senomis kainomis. Kiti, atvirkščiai, piktinasi sužinoję, kad kuras visame pasaulyje pinga, o mums ir taip nepigią šilumą ruošiamasi dar pabranginti.
„Vartotojai galėtų geriau kontroliuoti sąskaitas už šildymą. Visiems taptų aišku – energijos resursų kainos mažėja, vadinasi, šiluma pigs. O jei kainos kyla, šiluma brangs“, – įstatymo pataisos privalumus vardijo J.Veselka.
„Tvarkietis“ neabejoja, kad jo pataisą Seimas palaikys, nes rengė ją ne savo iniciatyva, bet drauge su Ekonomikos komitetu, Valstybine, kainų ir energetikos komisija, vartotojų atstovais. „Oi, bet kiek jie (Seimo dauguma, – aut. past.) temps šitą gumą, tai tikrai nežinau“, – apie greitą rezultatą nė nesvajoja seimūnas.
