„Tai, kas vyksta Vilniaus mieste su šilumos kainomis, gali būti šilumą tiekiančios bendrovės „Vilniaus energija“ arba daugiabučius prižiūrinčių bendrovių įžūlaus piktnaudžiavimo rezultatas. (...) Tiesioginę atsakomybę už tai turi prisiimti sostinės savivaldybė, patvirtinusi perteklinę šilumos tiekimo temperatūrą, kuri leidžia manipuliuoti šilumos suvartojimu“, – prezidentės poziciją perdavė jos patarėja Daiva Ulbinaitė.
Kita prezidentės patarėja Solveiga Cirtautienė žadėjo, kad prezidentės inicijuotos Šilumos ūkio įstatymo pataisos netrukus sumažins šilumos kainas. Tai, kad jos lapkritį smarkiai išaugo dėl, kaip teigiama, 17 proc. padidėjusio šilumos suvartojimo, patarėjos manymu, lėmė „neskaidrios spekuliacijos“. Bet tai, S.Cirtautienės teigimu, turėtų būti išsiaiškinta ir vilniečiai jau artimiausiu metu „pajus tai savo sąskaitose“.
Apkaltino be kaltės?
Šilumos tiekėjas patiekia tam tikrą šilumos kiekį, o paskui jau prižiūrėtojas ar administratorius transformuoja tą šilumą ir paverčia ją karštu vandenius ar šiluma, – aiškino K.Karosas.
Bet „Vilniaus energija“ nenusiteikusi vilniečiams jau artimiausiu metu atsiųsti mažesnių sąskaitų už šildymą. Bendrovė atkirto, kad iki namo šildymo punkto tiekiamo karšto vandens temperatūra šiemet beveik nesiskiria nuo pernykštės. Šiemet lapkritį temperatūra vidutiniškai buvo 75,9 laipsnio, o pernai tuo pačiu metu ji buvo tik puse laipsnio mažesnė. Vandens temperatūra svyruoja nuo 70 iki 120 laipsnių ir priklauso nuo oro sąlygų lauke.
Vilniaus savivaldybė taip pat puolė gintis. Esą šilumos tiekimo temperatūros grafikus tvirtina ne ji viena – suderina ir su Valstybine energetikos inspekcija, ir su „Vilniaus energija“.
Anot savivaldybės Aplinkos ir energetikos departamento direktoriaus pavaduotojo Kęstučio Karoso, karštas vanduo atkeliauja į kiekvieno namo šilumokaitį ir čia pašildo šaltą vandenį. Šis į butus keliauja kaip šiluma ir karštas vanduo. Pagal higienos normas karštas vanduo turi būti 50–60 laipsnių karščio, o butuose turėtų būti ne mažiau nei 18 laipsnių šilumos.
„Tačiau kiek tos šilumos kiekvienas namas suvartoja, priklauso jau ne nuo šilumos tiekėjo ar savivaldybės. Šilumos tiekėjas patiekia tam tikrą šilumos kiekį, o paskui jau prižiūrėtojas ar administratorius transformuoja tą šilumą ir paverčia ją karštu vandenius ar šiluma“, – aiškino K.Karosas.
Jo teigimu, nustatydamos šilumos tiekimo temperatūros grafikus institucijos nekontroliuoja, kiek gyventojai tos šilumos turi suvartoti.
„Vilniaus energijos“ komercijos direktorius Rimantas Germanas BNS aiškino, kad vilniečiai daug didesnes sąskaitas už šildymą gavo ne dėl to, kad suvartojo daugiau šilumos. Anot R.Germano, bendrovės analitikai suskaičiavo, kad pernai ir šiemet lapkritį buvo suvartota beveik tiek pat šilumos. R.Germanas tikina, kad sąskaitas išaugino 25 proc. išaugusi šilumos energijos kaina.
Jam pritarė ir sostinės meras Artūras Zuokas. Jo teigimu, prezidentė klaidinama, o Vyriausybė bando nukreipti dėmesį nuo tikrųjų kaltininkų. A.Zuokas kaltę verčia Energetikos ministerijai, kuri nesugebėjo susiderėti su Rusija dėl pigesnių dujų.
Nurodys gerus ir blogus
 |
| K.Karosas |
„Savivaldybė nusprendė analizuoti situaciją, išsiaiškinti, kurie namai geriau, o kurie – blogiau prižiūrėjo savo šildymo sistemas. Tada gal nekils debatų, jeigu pasakysime, kad, tarkime, kažkuriame name žmonės norėjo gyventi šilčiau ir namo bendrijos pirmininkas ar prižiūrėtojas nustatė, kad temperatūra bute turi būti 21–22 laipsniai šilumos. Tada ir sąskaitos didesnės, vienas laipsnis lygus 5 proc. prie sąskaitos“, – aiškino K.Karosas.
Šios analizės rezultatai turėtų paaiškėti per kelias artimiausias savaites. Iki šiol tik su „Vilniaus energija“ susijusių namų administratorių atstovai gyrėsi, kad jų prižiūrimuose namuose šių metų lapkritį šilumos buvo suvartota mažiau nei pernai tuo pačiu metu.
Didina spaudimą
Energetikos ministerija tikina iš „Vilniaus energijos“ kol kas negavusi jokios oficialios informacijos, kodėl vilniečiai šių metų lapkritį sunaudojo 17 proc. daugiau šilumos nei pernai tuo pačiu metu. Todėl dabar laukia Valstybinės energetikos inspekcijos išvadų ir tik po to svarstys, ko imtis. Tyrimo rezultatus žadama pateikti šios savaitės pabaigoje arba kitos pradžioje.
Ar sostinės gyventojams centralizuotai šilumą tiekianti „Vilniaus energija“ dirba sąžiningai, aiškinsis ir Vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Šį tyrimą inicijavo Ministro pirmininko tarnybos vadovas Deividas Matulionis. A.Kubilius taip pat piktinosi didelėmis sąskaitomis už šildymą.
D.Matulionis „Vilniaus energiją“ įtaria machinacijomis. Aukštas valdininkas kalba, kad gali būti klastojami dokumentai, sąskaitos. Šio tyrimo išvadų laukiama sausio pradžioje.
Žeria pastabas
Man keista, kad valstybės vadovė ar jos tarnyba užsiima tokiais dalykais, kurie faktiškai nedera prezidentūrai, kadangi jie nei specialistų turi, nei atsakingi už tą dalyką, – teigė R.Zabarauskas.
Energetikos ekspertas Rimantą Zabarauską nustebino prezidentės kalbos apie šilumos tiekimo temperatūrą.
„Man keista, kad valstybės vadovė ar jos tarnyba užsiima tokiais dalykais, kurie nedera prezidentūrai, kadangi jie nei specialistų turi, nei atsakingi už tą dalyką. Jie gali kalbėti apie bendrą politinę nuostatą, bet dėl temperatūros kalbos man atrodo keistokai“, – teigė R.Zabarauskas.
Ekspertas tvirtino, kad šią suirutę lėmė „nežmoniškai aukštos šilumos kainos“, o už tai esą atsakingos dvi institucijos – Vilniaus savivaldybė ir Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK).
„Aš manau, kad iš VKEKK turi būti atimta teisė vienašališkai tvirtinti šilumos kainas. Jas turėtų nustatyti savivaldybės ir jeigu žmonės nebeišgalės sumokėti, savivaldybės privalėtų tas išlaidas nurašyti į nuostolius ir arba dotuoti šilumos tiekimo įmonę, arba imtis griežtesnės įmonės veiklos priežiūros. Nes dabar visi stumdo vienus nuo kitų, o vartotojai kaip mokėjo, taip ir mokės“, – piktinosi energetikos ekspertas R.Zabarauskas.
Vėsesnis vanduo
Kaune ir Klaipėdoje vanduo šilumai gaminti iki namų atkeliauja vėsesnis.
 |
| "15min" nuotr. /Karštas vanduo butuose turi būti 50-60 laipsnių. |
Kauno savivaldybės Energetikos skyriaus vedėjas Algirdas Vaitiekūnas sakė, kad iki namo įvado „Kauno energijos“ tiekiamos šilumos kiekis priklauso nuo patvirtinto temperatūros grafiko. Pavyzdžiui, Šilainiuose, Baltijos prospekte, tiekiamos šilumos temperatūra lapkritį buvo 69,3 laipsniai, grįžtamos – 43,3 laipsniai, kai lauke vidutinė temperatūra buvo apie 0.
Pasak bendrovės „Klaipėdos energija“ Klientų aptarnavimo centro vadovo Virginijaus Zutkio, bendrovės parengtas temperatūros grafikas yra suderintas su Klaipėdos savivaldybe ir Valstybine energetikos inspekcija. Į kiekvieno namo šilumos punktą tiekiamos šilumos temperatūra priklauso nuo oro sąlygų lauke.
„Kai prasideda šildymo sezonas ir lauke yra apie 10 laipsnių šilumos, tuomet tiekiama 67 laipsnių vanduo. Šiuo metu lauke yra 5 laipsniai šilumos, tiekiamas taip pat 67 laipsnių vanduo, tačiau jau esant nuliui – 76 laipsnių. Kai lauke 20 laipsnių šalčio, tuomet jau vanduo kaitinamas maksimaliai – iki 120 laipsnių“, – aiškino V.Zutkis.
Praėjusį mėnesį Klaipėdoje suvartota 11 proc. mažiau šilumos nei pernai tuo pačiu metu.
