Kompensacijų už šildymą ar vandenį spalį tikėjosi daugiau negu pusė besikreipusiųjų – beveik 6 tūkst. vilniečių. Anot Vilniaus miesto socialinės paramos centro Socialinių išmokų skyriaus vedėjos Ievos Paberžienės, šis skaičius nuo pernai beveik nepasikeitė. Tačiau gerokai išaugo siekiančių gauti piniginę paramą. Ne mažiau paramos laukiančiųjų turėtų apsilankyti centre ir lapkritį bei gruodį.
„Pagal išankstinę registraciją lapkritį dėl socialinės paramos turėtų iš viso kreiptis per 11 tūkst. vilniečių šeimų ar pavienių asmenų, gruodį – dar daugiau negu 9 tūkst. Aptarnaujami ir iš anksto nesiregistravę asmenys. Taigi besikreipiančiųjų nemažėja“, – sakė I.Paberžienė.
Privalo atitikti reikalavimus
Pagal įstatymus pretenduoti gauti kompensacijas išlaidoms už šildymą ar vandenį gali tos mažas pajamas gaunančios šeimos ar vieni gyvenantys asmenys, kurių turto vertė neviršija numatyto turto vertės normatyvo. Taip pat kompensacijos gali tikėtis tie, kurių išlaidos už šildymą ir karštą vandenį viršija tam tikrą pajamų procentą. Pavyzdžiui, dviejų asmenų šeima gali pretenduoti į socialinę paramą, jeigu bendra jų turto vertė yra mažesnė negu 354 690 Lt. Socialinės pašalpos taip pat mokamos bedarbiams, mažas pajamas gaunantiems asmenims. Didžiausia socialinė pašalpa šiuo metu gali siekti 315 Lt.
„Statistikos, kokių grupių gyventojai – bedarbiai, pensininkai, kreipiasi į Socialinių išmokų skyrių dėl teisės į kompensacijas, nefiksuojame. Bet analizuojant besikreipiančiųjų Vilniaus miesto gyventojų gyvenamąją vietą aiškėja, kad dažniausiai socialinės paramos reikia Žirmūnų, Naujininkų, Šeškinės, Naujosios Vilnios, Fabijoniškių, Šnipiškių seniūnijų gyventojams“, – sakė I.Paberžienė.
Reikia daugiau lėšų
BNS duomenimis, Lietuvos miestų savivaldybės šiemet skiria gerokai daugiau lėšų socialinėms pašalpoms nei pernai.
Vilniuje per 9 šių metų mėnesius socialinėms pašalpoms skirta 5,5 karto didesnė suma nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį: pernai buvo išmokėti 5 mln. Lt, šiemet – beveik 28 mln. Lt. Kituose miestuose socialinių pašalpų poreikis taip pat gerokai išaugo. Kaunas šiemet skyrė 2,5 karto daugiau lėšų, Klaipėda – 4 kartus.
Išaugus pašalpų skaičiui, savivaldybės prašo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) papildomų lėšų. Anot šios ministerijos Ryšių su visuomene skyriaus vyriausiosios specialistės Linos Burbaitės, lėšų socialinei paramai reikia daugiau dėl išaugusio nedarbo ir sumažėjusių gyventojų pajamų.
Sostinėje pasigirdo nuogąstavimų, kad socialinės išmokos gali vėluoti, nes SADM delsia pervesti savivaldybei pinigus. Esą vėlavimų būta ir iki šiol, tačiau Vilniaus savivaldybė socialines pašalpas laiku mokėdavo iš savo rezervo, kuris metų pabaigoje išseko.
I.Paberžienė „15min“ sakė tikinti, kad vėlavimų nebus. Sostinės socialinės paramos centras pateikė SADM paraišką papildomiems 14 mln. Lt, kurie bus skirti mokėti pašalpoms lapkritį ir gruodį. „Vadovaujantis įstatymu socialinė pašalpa mokama už kiekvieną praėjusį mėnesį, todėl socialinės pašalpos gavėjams bus pervestos iki šio mėnesio pabaigos. Tikimės, kad socialinės pašalpos ir gruodį bus mokamos sklandžiai“, – socialinės paramos gavėjus ramino I.Paberžienė.
