Pastaraisiais metais atsisakyta buvusios praktikos, kai vilkų apskaita vykdyta tik žiemą, skaičiuojant šių gyvūnų pėdsakus sniege. Dabar, pasak urėdijos, tai daroma ištisus metus: vilkų pėdsakai skaičiuojami profesionaliuose medžioklės plotuose, taip pat pasitelkiant fotokameras.
„Apskaitos pagal galiojančią tvarką dabar negalime vykdyti, nes nėra sniego. Labai tikimės, kad vasarį bus tam tinkamos sąlygos ir galėsime tą padaryti“, – komentare BNS sakė urėdijos Gamtos apsaugos, gamtotvarkos, rekreacijos ir medžioklės skyriaus specialistas Aleksas Žebrauskas.
Šią savaitę anksčiau nei įprastai paskelbta ir vilkų medžioklės sezono pabaiga, nes išnaudota visa maksimali jų medžioklės kvota, t. y. 120 vilkų. Įprastai medžioklės sezonas trukdavo nuo spalio vidurio iki balandžio pradžios.
Gamtos apsaugos asociacijos „Baltijos vilkas“ tarybos pirmininkas Andrius Laurinavičius BNS sakė, kad jau antrus metus Aplinkos ministerija nebeinicijuoja vilkų apskaitos – ji buvo rengiama kasmet, iškritus sniegui, tačiau pastaruoju metu to neleistų ir meteorologinės sąlygos.
Jis taip pat pripažįsta, kad vienas iš naudojamų duomenų rinkimo būdų pastarosiomis žiemomis yra sunkiai įgyvendinamas.
„Į tai įtraukiami labiau medžiotojai, jie turi praeiti tam tikrą maršrutą, užfiksuoti pėdsakus. Bet, matyt, to kol aks nepavyks, nes nėra sniego. Bet jei duomenys renkami sąžiningai, nuolatos, duomenų rinkimas visus metus leidžia aiškiau suvokti, ar ten gyvena vilkai, kaip vyksta pokyčiai. Mes šį metodą palaikėme, nes jis yra geresnis“, – sakė A.Laurinavičius.
Duomenis gali siųsti visi piliečiai, ekspertai. VDU Žemės ūkio akademijos specialistai vertina duomenų patikimumą, analizuoja pasikartojimus ir sprendžia, ar galima konstatuoti, kad toje vietoje gyvena vilkų šeima.
Anot A.Laurinavičiaus, jei gaunama patikimų duomenų, kad viename areale yra mažiausiai keturi vilkai, jie pripažįstami, kaip šeima.
Prieš medžioklės sezoną skelbtais Aplinkos ministerijos duomenimis, Lietuvoje buvo užfiksuotos 37 vilkų šeimos. Įvertinant ir vienišus vilkus, skaičiuojama, kad vienos šeimos individų vidurkis yra aštuoni vilkai, tad šalyje galėtų būti iki 300 šių gyvūnų.
A.Laurinavičius teigia, kad jo vadovaujama organizacija iš esmės nepritaria vilkų medžioklei, bet palaikė kompromisinį variantą derantis dėl Vilkų apsaugos plano, jog kasmet, atsižvelgiant į situaciją, kasmet būtų leidžiama sumedžioti „nuo nulio iki 120 vilkų“.
„Pasirinkta maksimali kvota. Greičiausiai dėl to, kad dar nėra pakankamo sugyvenimo: žmonės patiria žalą, jie negali jaustis saugūs, vilkas kol kas nėra priimtina rūšis“, – pripažįsta A.Laurinavičius.
Vilkų medžioklės šalininkai pabrėžia šių gyvūnų daromą žalą ūkininkams dėl pjaunamų gyvulių, tačiau A.Laurinavičius pažymi, jog ši problema kyla iš esmės dėl medžioklės metu išardytų vilkų šeimų, ypač kai be motinos paliekami maži jaunikliai. Anot specialisto, jaunikliai tokiu atveju pjauna naminius gyvulius.
Ministerija pabrėžia, kad vilkai ekosistemose atlieka labai svarbų vaidmenį: naikindami lapes, mangutus ir kitus smulkesnius plėšrūnus, jie padeda išsaugoti nykstančias, ant žemės perinčių paukščių rūšis – kurtinius, tetervinus, jerubes.
