Šią savaitę turi būti suformuotos Kauno miesto savivaldybių įmonių valdybos. Pagal tradiciją, įtakingiausios partijos pasiskirsto įmones pagal globojamas sritis ir formuoja valdybas, deleguodami savo atstovus. Vadinamoji partija globėja turi teisę į įmonės valdybą deleguoti du ar daugiau narių, jos statytinis tampa valdybos pirmininku.
Jau pirmosios konservatorių kadencijos laikais samdomais įmonių direktoriais tapo daugiausia šiai partijai priklausantys ar su ja susiję asmenys. Prieš tapdamas meru antrąkart A.Kupčinskas žadėjo imtis pertvarkų ir peržiūrėti savivaldybės įmonių valdymo struktūrą, kad jų veikloje būtų daugiau skaidrumo.
„Valdybos turėtų būti formuojamos pariteto pagrindais, galėtų būti ir opozicijos atstovų. Reikės peržiūrėti valdybų formavimo tvarką“, – kalbėjo A.Kupčinskas. Bet mero balsas į dangų neina.
Svainių šalies papročiai
Iš karto po Rimanto Mikaičio koalicijos žlugimo „Vieningo Kauno“ suformuota pelningos „Kauno švaros“ įmonės valdyba buvo išvaikyta, į ją konservatoriai delegavo net tris savo atstovus: Remigijų Skilandį, Dainių Ratkelį ir Zenoną Abramavičių.
„Kauno švaros“ direktorius Darius Tumynas – taip pat konservatorių iš Suvalkijos pasikviestas žmogus. Konservatoriai veikiausiai globos ir „Kauno autobusus“.
Tarp šių, tarsi nesusijusių įmonių yra glaudus ir subtilus ryšys. „Kauno švaros“ miesto valymo skyriaus viršininkas yra konservatorius, buvęs Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius Vytas Bancevičius. Jo svainis Mindaugas Grigelis – „Kauno autobusų“ direktorius. Dėl to M.Grigelis gali tikėtis išsaugoti postą, nors yra liberalcentristas.
Giminystė Kauno įmonių dalybose yra reikšmingas veiksnys. „Būsto valdos“ direktoriumi praėjusios kadencijos metu „darbiečių“ pastangomis tapo Egidijus Pažarauskas. Jis yra buvusio LEO LT valdybos pirmininko, buvusio „Lietuvos energijos“ generalinio direktoriaus Rymanto Juozaičio svainis.
Daugiabučius prižiūrinčią „Būsto valdos“ įmonę jau senokai buvo nuspręsta privatizuoti, tačiau pastaruoju metu šį procesą ėmė stabdyti socialdemokratai. „Būsto valda“ nėra didelį pelną savivaldybei nešanti įmonė, bet ji gali padėti aukso kiaušinius, įsisiūbavus daugiabučių atnaujinimo programai.
Galėjo atpigti bilietai?
Kauno miesto tarybos narys, verslininkas Visvaldas Matijošaitis teigė, jog savivaldybės įmonių traukos paslaptis yra paprasta: galima pasigauti žuvų neskaidriuose viešųjų pirkimų vandenyse, atsidėkojant už paramą įdarbinti reikalingus žmones ir artimuosius.
V.Matijošaičio duomenimis, „Kauno automobilių stovėjimo aikštelės“ direktoriaus pavaduotojas, miesto tarybos narys Gediminas Budnikas pasirūpino, kad savivaldybės įmonėse rastų vietos ir jo šeimos nariai.
Kauno miesto tarybos narys Rytis Šatkauskas apgailestauja, kad politikų aistra naudotis savivaldybės įmonėmis kaip gerovės šaltiniu vienaip ar kitaip gula ant kauniečių pečių.
„Praėjusios kadencijos metu domėjausi viešojo transporto reikalais. Pamačiau, kad įmanoma atpiginti bilietų kainas, tačiau turi būti pertvarkyta vadyba, ypač atidžiai stebimi viešieji pirkimai, dėl jų neskaidrumo ir didėja mokesčiai. Nusižengimas viešajam interesui buvo neseniai miesto tarybos priimtas sprendimas didinti „Kauno švaros“, ir šiaip gaunančios pelno, paslaugų įkainius miestui“, – kalbėjo R.Šatkauskas.
Jo įsitikinimu, politikų požiūris į įmones kaip šiltas vietas sau ir artimiesiems yra akivaizdus viešųjų ir privačių interesų supainiojimas.
Įmonių piniginės
Anksčiau valdantieji politikai nesiveržė prie įmonių spenio taip smarkiai, kaip pastaraisiais metais. Kauno meru 2003 – 2007 m. buvęs liberalcentristas Arvydas Garbaravičius prisiminė, jog tada į valdybas buvo įprasta deleguoti ir opozicijos atstovus.
„Net ir direktorių buvo ne iš mūsų valdančios koalicijos partijų“, – tikino A.Garbaravičius.
Kitas buvęs meras R.Mikaitis atkreipė dėmesį, jog politinė savivaldybės įmonių kontrolė ypač praverčia priešrinkiminiu laikotarpiu. Per įmones, jų viešuosius pirkimus galima „išplauti“ lėšas, kurios iš tikrųjų naudojamos rinkimų agitacijai. O taip pat jomis užkimšti burnas kritiškai nusiteikusiai žiniasklaidai.
„15min” apklausė penkias pagrindines Kauno savivaldybės įmones, kiek jos išleido pinigų savo paslaugoms viešinti per pirmuosius tris šių metų mėnesius, kai vyko rinkimų į savivaldybes kampanija.
„Kauno autobusai“, „Autrolis“ ir „Kauno vandenys“ paslaugomis viešinti oficialiai išleido po 60 tūkst. Lt. „Kauno švara“ ir „Kauno energija“ pateikti duomenis atsisakė, esą ši informacija konfidenciali, nes liečia susitarimų partnerių interesus.
„15min” duomenimis, būtent šios įmonės, ypač „Kauno švara“, sočiausiai pamaitino vieną miesto dienraštį ir vietinę televiziją, kad tose žiniasklaidos priemonėse nepasirodytų kritiškos informacijos apie įtakingus, rinkimuose dalyvavusius politikus.
Panašūs žaidimai žaidžiami ir artėjant Seimo rinkimams. Šių metų spalį „Kauno vandenys“ paskelbė konkursą viešinimo paslaugoms pirkti, o konkurso sąlygos sudarytos taip, kad jį laimėti galėjo tik vienas Kauno dienraštis.
Susidomėjo prokurorai
Vis tik kai kurias politikų melžiamas karvutes už ragų čiupo prokurorai. Gauta žinių, jog Kauno savivaldybės bendrovėje „Kauno gatvių apšvietimas“ buvo finansinių aferų.
Atliekant ikiteisminį tyrimą kilo įtarimų, jog tuometis įmonės vadovas socialdemokratas Valys Venslovas užsako daugiau lempučių, skirtų Kauno gatves apšviečiantiems žibintams, nei jų iš tiesų reikia – esą už lemputes sumokama, bet jos įmonei nepristatomos.
Miesto tarybos nariu tapęs V.Venslovas dabar šioje įmonėje eina technikos direktoriaus pareigas ir jaučiasi pakankamai saugiai po valdančiosios koalicijos ir partijos kolegos, vicemero Kęstučio Kriščiūno sparnu.
Praėjusią savaitę į prokuratūrą dėl galimo dokumento suklastojimo, spaudimo „Kauno vandenų“ valdybos nariams kreipėsi ir buvęs šios valdybos pirmininkas Mindaugas Šimkūnas.
Sprogmuo po kėde
Ką reiškia kapstytis po savivaldybės įmonės pamatus, savo kailiu pajuto miesto tarybos nariai, buvę socialdemokratai Antanina Medvedevienė, Artūras Orlauskas ir Gintautas Labanauskas.
Jie šių metų rugsėjį viešai prabilo, jog „Kauno vandenyse“ galimai vykdomi neskaidrūs pirkimai, švaistomos įmonės lėšos. Jie užsimojo atleisti „Kauno vandenų“ direktorių Vilių Buroką, tačiau sulaukė griežto atkirčio. Prieš stojo kiti R.Mikaičio koalicijos partneriai ir LSDP pirmininkas Algirdas Butkevičius, net atvykęs į Kauną atsiprašyti „Kauno vandenų“ kolektyvo.
„Tai bene pirmas atvejis daug metų siekiančioje Lietuvos socialdemokratų istorijoje, kai kitai partijai priklausančio politiko įkalbėtas SDP vadovas stojo prieš savo žmones, neįsiklausęs į jų argumentus“ – piktinosi G.Labanauskas.
Jis ir A.Orlauskas netrukus buvo pašalinti iš partijos, A.Medvedevienė, neatlaikiusi spaudimo, išėjo pati. Vėliau iš LSDP pasitraukė ir daugiau jų šalininkų. Jie pripažino, kad viena pagrindinių priežasčių, paskatinusių trauktis, buvo „Kauno vandenų“ skandalas.
Beje, šis skandalas išklibino ir R.Mikaičio koalicijai. Turint omenyje, jog neskaidriais vandenimis užterštos savivaldybės įmonės lieka geidžiamu politikų grobiu, sprogmuo tiksi ir po dabartinio mero A.Kupčinsko kėde.
Solidžios algos
Pagrindinių Kauno miesto savivaldybės įmonių direktorių atlyginimai (2010 m.gruodžio mėn. duomenimis):
„Kauno švara“: 7 tūkst. 900 Lt.
„Kauno energija“: 11 tūkst. 500 Lt.
„Kauno vandenys”: 8 tūkst.900 Lt.
„Autrolis“: 7 tūkst. 800 Lt.
„ Kauno autobusai“ : 6 tūkst. 200 Lt.
„Kauno gatvių apšvietimas“: 8 tūkst. 300 Lt.
Niekas nesikeis?
Kęstutis Mikėnas, Kauno miesto tarybos narys:
Aš jau daugiau kaip 10 metų esu tarybos narys ir manau, kad kalbos apie įmonių valdymo depolitizavimą tėra demagogija. Juk natūralu, kad kiekviena partija prisiima atsakomybę globoti vieną ar kitą savivaldybės įmonę.
Pavyzdžiui, ir feodalizmo laikais didžiūnai siūsdavo riterius prižiūrėti pilių iš savo šeimos tarpo.
Tai turi reikšti būtent atsakomybę politikams, o ne lengvatas ir pasipelnymo šaltinį. Asmuo, kuris piktnaudžiauja įtaka įmonėje, kenkia ne tik savo, bet ir atstovaujamos partijos įvaizdžiui.
Deja, tokių piktnaudžiavimų išvengti sunku, bet norėčiau tikėti, jog viešumas padės sumažinti jų skaičių.
