Kaune, Taikos prospekto 79-ajame devynaukštyje įsikūrę gyventojai 15min.lt redakcijai skundėsi, kad namo bendrijos pirmininkui Juozui Dzekunskui savavališkai atjungus šildymą balandžio 1 d., kai kuriuose butuose temperatūra nukrito iki 11-13 laipsnių šilumos, nors pagal galiojančias higienos normas vidutinė temperatūra name turi būti ne žemesnė nei 18 laipsnių šilumos.
Gyventojams tenka naudoti elektrinius šildytuvus, šiltai rengtis. Vaikai ir suaugusieji dažnai peršąla, todėl turi išleisti nemažai pinigų vaistams. Be to, viena daugiabučio gyventojų Eglė Staškuvienė, auginanti du vaikus, skundžiasi, kad, pakankamai nešildant, bute kaupiasi drėgmė, sienoje „įsimetė“ pelėsis. Apie tai laišku ji oficialiai informavo bendrijos pirmininką.
„Jau nuo kovo 22 d. šildymas buvo primažintas, o grįžus po savaitgalio namo – išsigandome, nes buvo labai šalta. Pirmame aukšte esančiame bute temperatūra net buvo nukritusi iki 9 laipsnių šilumos. O pirmininkas sako: „Nepatinka – pirk namą“, – J.Dzekunsko atšiaurumu ir nenoru kalbėtis su gyventojais stebisi prieš keletą metų su šeima į daugiabutį atsikrausčiusi Reda Cikanavičienė.
Po griežto gyventojų pokalbio su pirmininku balandžio 2 d. radiatoriai vėl pradėjo šiek tiek šilti.
Užsigrūdino Sibire
„Aš sibirietė, Sibire išgyvenau 9 metus. Kai šalta, galima apsirengti. Taip, būna kambaryje 15 laipsnių šilumos. Malonu kai vėsu kambaryje, gaivu, jokios ligos nepuola. Esame pensininkai, todėl norime taupyti, nenorime, kad būtų šildoma. Pirmininkas yra labai geras, labai stengiasi pataupyti, juo labai džiaugiamės“, - pasipiktinusi kitų gyventojų, auginančių mažus vaikus, noru šildytis namo gyventoja Jadvyga Stankaitienė.
Ji tikino, kad visos problemos kyla dėl neseniai atsikėlusių gyventojų ir grasino juos išmesti iš kooperatyvo. J.Stankaitienė žadėjo nepalikti visko taip ir gyventojų susirinkime viską išsiaiškinti.
Norma – ne mažiau kaip 18 laipsnių
Nutarimas baigti šildymo sezoną yra priimamas tik sutikus pusei plius 1 namo gyventojas. Prašymas su parašais turi būti perduotas šilumos tiekėjui.
Specialistų aiškinimu, į bendrijos vidų kištis negali nei savivaldybė, nei kitos tarnybos, nes bendrijos pirmininkas yra namo valdytojas ir sprendžia, kaip tvarkyti ir prižiūrėti namą. Tačiau gyventojai gali kreiptis į Valstybinę energetikos inspekciją, kurios darbuotojai pamatuotų temperatūrą butuose. Ji turėtų būti ne mažesnė nei 18 laipsnių šilumos. Jei temperatūra mažesnė, pažeidžiamos higienos normos.
Parašus rinko
Nors beveik prieš 4 dešimtmečius pastatyto kooperatinio daugiabučio gyventojai „15min“ žurnalistams vienu balsu aiškino, kad norėtų, jog šildymo sezonas dar nebūtų baigtas, kai kurie prisipažino, kad bendrijos pirmininko primygtinai prašomi, jie parašu patvirtino savo sutikimą šildymo sezoną baigti anksčiau.
„Nenorėjau pasirašyti, bet kelis kartus pirmininkas ėjo pas mane, įtikinėjo, neturėjau kur trauktis“, – aiškino pirmo aukšto gyventoja Veronika Gaižauskienė. Užsukus šildymą, jos kambariuose temperatūra siekė vos 11-13 laipsnių šilumos.
Ar pavyko surinkti reikiamą parašų kiekį – neaišku, nes nei namo skelbimų lentoje yra paskelbta informacija apie tai, nei buvo šauktas gyventojų susirinkimas. „Kauno energijos“, kuri tiekia daugiabučiui šilumą, darbuotojų duomenimis, prašymo šildymo sezoną baigti anksčiau Taikos prospekto 79-ajame name bendrovė nėra gavusi. Susisiekti su pačiu J.Dzekunsku 15min.lt nepavyko.
Specialistų teigimu, jei nėra raštiško gyventojų pritarimo, šildymo nutraukimas galėtų būti vertinamas kaip savavališkas bendrijos pirmininko veiksmas.
Kaip rasti saliamonišką sprendimą?
Tokios konfliktinės situacijos – tipinės. Mat dalis žmonių bet kokia kaina, negalvodami nei apie savo, nei apie namo sveikatą, pasiryžę gyventi nors ir lauko sąlygomis, kad tik sąskaitos už šildymą būtų mažesnės. Kita dalis gyventojų, ypač auginantys mažus vaikus, piktinasi „centų taupymu“, nekreipiant dėmesio į svarbesnius dalykus.
Daug žmonių, dažnai ir kritinė visų daugiabučio gyventojų masė, apskritai yra abejingi viskam, kas vyksta aplinkui, nesvarstydami pritaria aktyviausių žmonių norams, kad „tik atstotų nuo mano galvos“. Tad ar įmanoma gyventojams draugiškai susitarti ir rasti visus tenkinantį sprendimą?
Vienas sprendimo būdas – pakeisti bendrijos pirmininką, šias pareigas minimame name einantį jau kelis dešimtmečius. Gyventojai jam kas mėnesį renka po kelis litus nuo kiekvieno buto (name – 72 butai). Tačiau nuo pat daugiabučio pastatymo jame gyvenanti Julija Kačergienė neslepia: „Nėra norinčių. Vienas vyras buvo pasisiūlęs, tačiau paprašė 800 litų atlyginimo per mėnesį, ir gyventojai griebėsi už galvos, kad brangu“. Kitas būdas, samdyti atskirą šilumos punkto prižiūrėtoją, tačiau jam taip pat reikėtų mokėti atlyginimą.
Beje, J.Kačergienės ir kitų namo gyventojų žiniomis, greta esančiame daugiaaukštyje šaltąjį metų sezoną šildoma netaupant, tačiau jų gaunamos sąskaitos tik šiek tiek didesnės nei Taikos prospekto 79-ame name, kuriame net žiemą nešildoma laiptinė. Už trijų kambarių maždaug 65 kv. metrų ploto butą vasarį 79-o namo gyventojai mokėjo šiek tiek daugiau nei 400 Lt už šildymą.
Oficialaus sezono pabaiga – balandžio vidurys
Kauniečiai yra ne kartą informuoti, kad kiekvieno daugiabučio namo gyventojai šildymo sezoną gali baigti anksčiau laiko. Šiam sprendimui turi pritarti daugiau nei pusė namo gyventojų. Tokia galimybė numatyta Šilumos ūkio įstatyme bei Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse.
Gyventojai, kurie nori šildymo sezoną baigti anksčiau, tai gali padaryti daugumos namo gyventojų sprendimu. Apie tai šilumos tiekėją turi informuoti namo administratorius, bendrijos pirmininkas arba jo įgaliotas asmuo.
Sprendimą dėl oficialios šilumos sezono pabaigos priima Kauno miesto savivaldybė. Pagal galiojančius teisės aktus šildymo sezoną galima baigti, kai 3 paras iš eilės vidutinė lauko oro temperatūra yra aukštesnė negu 10 laipsnių šilumos. Oficiali šildymo sezono pabaiga Kaune pastaraisiais metais skelbiama nuo balandžio 9 ir 17 d.
