Kelis kartus išaugusios šildymo kainos sostinėje į neviltį varo šilumos vartotojus, gąsdina ir politikus, nes į juos dažniausiai sminga kritikos strėlės dėl nesuvaldytos situacijos. Vilniaus politikai savo ruožtu kaltina ne tik dujų kainas, bet ir „Ignitis grupę“, kuri esą neįvykdė savo įsipareigojimų ir nepastatė 2020 metais kogeneracinės jėgainės.
Kaip tik apie tai – net du šios savaitės Vilniaus tarybos posėdžio klausimai.
Pirmąjį pristatys Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas ir tai bus rezoliucija dėl situacijos Vilniaus miesto šilumos ūkyje, kurioje, be kita ko, rašoma, kad savivaldybė ir jos įmonė Vilniaus šilumos tinklai norėtų perimti kogeneracinės elektrinės valdymą
Rezoliucijoje rašoma: „Vilniaus miesto savivaldybės taryba, susirūpinusi, kad:
- dėl beprecedenčio gamtinių dujų kainos augimo tarptautinėse energijos išteklių rinkose 2021–2022 m. Vilniaus miesto šilumos ūkyje pagaminamos šilumos energijos kaina padidėjo kelis kartus ir lėmė didesnes išlaidas Vilniaus gyventojams;
- dėl koncerno „Veolia“ dukterinės bendrovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ neįvykdytų ir akcinės bendrovės „Ignitis grupė“ laiku nevykdytų įsipareigojimų Vilniaus mieste apie 55 proc. šalčiausiais šildymo sezono mėnesiais reikalingos šilumos energijos yra pagaminama vis dar naudojant gamtines dujas; (...)
šia rezoliucija:
- išreiškia palaikymą pareikštiems reikalavimams prieš koncerną „Veolia“ ir UAB „Vilniaus energija“ tarptautiniame Stokholmo arbitraže, siekiant atlyginti Vilniaus miesto savivaldybei ir Vilniaus miesto gyventojams padarytą žalą;
- ragina AB „Ignitis grupė“ dėti visas pastangas ir nedelsiant užbaigti statybos darbus bei pradėti eksploatuoti Vilniaus kogeneracinę jėgainę visa apimtimi bei reguliariai informuoti Vilniaus miesto savivaldybę ir visuomenę apie projekto eigą;
- siūlo Lietuvos Respublikos finansų ministerijai svarstyti galimybę perduoti Vilniaus kogeneracinės jėgainės valdymo teises Vilniaus miesto savivaldybei ir AB Vilniaus šilumos tinklams.“
Taip pat nurodoma, kad tokios rezoliucijos išvados priimamos įvertinus, jog 2002–2017 m. Vilniaus miesto šilumos ūkį valdžiusi nuomininkė koncerno „Veolia“ dukterinė bendrovė UAB „Vilniaus energija“ per 15 metų privalėjo modernizuoti šilumos ūkį bei užtikrinti, kad jis būtų grąžintas geros techninės ir ekonominės būklės, pritaikyti biokurui naudoti, tačiau neatliko Vilniaus 3-iosios termofikacinės elektrinės modernizacijos.
-
Kada Vilniuje sumažės šildymo kainos? Savivaldybė netiki „Ignitis“ pažadais
-
Vilniuje šildymą atpiginti buvo parengti du planai: kodėl nė vienas nepavyko?
-
Vilniaus taryba neatmeta galimybės teistis su „Ignitis grupe“ – kaltina dėl didelių šilumos kainų
-
Vilniaus taryboje – svarstymai apie ieškinį „Ignitis grupei“, žalos atlyginimą
Esą „Vilniaus energija“ neįvykdė šių įsipareigojimų ir todėl Vilniaus miesto savivaldybė bei AB Vilniaus šilumos tinklai Stokholmo komerciniame arbitraže yra pareiškusios 560 mln. eurų priešieškinį koncernui.
O taip pat esą atsižvelgiama į tai, kad nuo 2014 m. Vyriausybės nutarimu įgyvendinamas Vilniaus kogeneracinės jėgainės (VKJ) projektas, kurio vystymas yra pavestas valstybės kontroliuojamai AB „Ignitis grupė“, leistų pagaminti apie 40 proc. Vilniaus miestui reikalingos šilumos ir beveik visiškai atsisakyti gamtinių dujų šilumos gamybos struktūroje.
Jėgainė turėjusi būti baigta 2020 m., tačiau darbai vėluoja, o „atsakomybė už projekto užbaigimo vėlavimą tenka projekto vystytojai AB „Ignitis grupė“.
Pasigedo pažadų vykdymo
V.Benkunskas 15min sakė, kad ši rezoliucija yra noras pradėti diskusijas, kadangi tai, kad kalbėta pirminės diskusijos metu, kai aptarinėtas projektas su tuometine „Lietuvos energija“ (dabar „Ignitis grupė“), ir kaip yra dabar, iš esmės skiriasi.
„Tada mes labai akcentavome, kad miesto Šilumos tinklai gaus labai aiškią kainodarą, kaip veikia elektrinė ir kokia kaina gauname šilumą į miesto tinklą. Mes tuos susitarimus turime, jie nėra atšaukti, bet pilna apimtimi tai veiks tik tada, kai projektas bus pabaigtas.
Bet ką matome dabar, kol elektrinė veikia viena koja – atliekų deginimo dalis, jie, dalyvaudami tuose pačiuose šilumos aukcionuose, elgiasi kaip natūralus, agresyvus biznio siekiantis subjektas, kuris naudojasi ta padėtimi, kad dujos yra pabrangusios, ir su savo šilumos kaina lenda po tuo minimumu.
Nėra taip, kad jie pardavinėja už savikainą šilumos energiją, nors prieš ketverius-penkerius metus, kai vyko pirminės diskusijos, kokia nauda bus miestui iš šito objektą, buvo akcentuojama, kad verslas bus daromas iš elektros energijos gamybos, o šiluma kaip antrinė energija bus miestui atiduodama su nuline pelno marža“, – kalbėjo V.Benkunskas.
Vicemeras sako pasigendantis ir informacijos, kurios, jo teigimu, „Ignitis grupė“ neteikia nei visuomenei, nei miestui, teigiant, kad tai komercinė informacija.
„Dėl to mes sakome – objektas yra Vilniaus mieste, jis Vilniaus miestui yra reikšmingas, mes su Šilumos tinklais turime visas kompetencijas administruoti ir iš techninės, ir iš ekonominės, ir iš vadybinės pusės, o jiems sunkiai sekasi net statybų darbus organizuoti ir laiku pabaigti. Tai ir inicijuojame tą diskusiją, kad Finansų ministerija, kaip akcijų valdytoja, pažiūrėtų ir imtų svarstyti, ar nebūtų protinga, žiūrint į tą bendrą viešąjį interesą atiduoti valdymo teisę Vilniaus šilumos tinklams“, – sakė V.Benkunskas.
Jo teigimu, tai nereiškia, jog norima jau būtinai pabaigto projekto. Tačiau esą miestas tikrai mato visas galimybes imtis jėgainės operavimo ir padaryti taip, kad jos teikiama šilumos energija būtų pigi Vilniaus miestui.
Vieningai palaikymo nebuvo
Tačiau ne visi tarybos nariai palaikė V.Benkunsko pristatytą rezoliuciją ir jos idėjas. Daugiausia kritikos turėjo Artūras Zuokas, Vydūnas Sadauskas ir Žilvinas Šilgalis, sakydami, kad nesolidu paminti valdžių pasidalijimo principus. Esą ne politinėmis rezoliucijomis, o realiais veiksmais turi būti ginami vilniečių interesai.
A.Zuokas pasiūlė rezoliuciją papildyti įrašu, kad V.Benkunskas kreiptųsi į Energetikos ministeriją ir kartu rastų išeitis, kaip galima būtų mažinti šilumos kainas Vilniaus mieste.
R.Šimašius į tai atsakė, kad V.Benkunskas ir taip kalbasi šiuo klausimu su visais, kurie dirba šioje srityje. Bet galbūt ir galima be balsavimo tokį teiginį į rezoliuciją įtraukti, tačiau vicemeras pareiškė, jog siūlymas keistas ir jis norįs, kad dėl to būtų balsuojama. Taryba palaikė ne A.Zuoką, o V.Benkunską.
Tačiau pačiai rezoliucijai taryba pritarė – už balsavo 29 tarybos nariai iš 38 balsavime dalyvavusių tarybos narių.
Kalba apie finansinius pajėgumus
„Ignitis grupė“ savo ruožtu kalba apie turimus finansinius pajėgumus, patirtį ir dedikuotą komandą, kuri užtikrins sėkmingą projekto įgyvendinimą.
„Paminėtina, jog Europos Komisija ir Europos investicinis bankas įpareigojo „Ignitis grupę“ išsaugoti kontrolinį VKJ akcijų paketą, t. y. ne mažiau nei 51 proc. VKJ akcijų, ir apribojo VKJ 49 proc. akcijų pardavimą atitinkamomis sąlygomis, tarp kurių yra pareiga išlaikyti 100 proc. VKJ akcijų iki projekto statybų pabaigos, o užbaigus projektą – surengti atvirą konkursą dėl 49 proc. VKJ akcijų pardavimo privačiam partneriui.
„Ignitis grupė“ privalo įgyvendinti ir įgyvendins visus numatytus įsipareigojimus minėtoms institucijoms, Lietuvos valstybei bei rangovams, todėl jokios galimybės dėl projekto perdavimo subjektui, kurio finansiniai resursai yra mažesni ir neturi dedikuotos projektui komandos, nėra ir negali būti svarstomos“, – teigiama pateiktame komentare.
Taip pat priminta, kad Vilniaus kogeneracinė jėgainė šilumą sostinei tiekia nuo 2020 m. lapkričio – tada pradėjo veikti atliekas naudojantys jėgainės įrenginiai: „Biokuro pajėgumų statybos buvo sustabdytos dėl to, kad buvusi generalinė rangovė Lenkijos katilų gamintoja „Rafako“ restruktūrizavosi ir buvo nepajėgi finansiškai ir techniškai užbaigti darbų, tad buvome priversti nutraukti sutartį su šiuo rangovu.
Šiuo metu esame viešais konkursais atrinkę iš esmės visus pagrindinius partnerius ir planuojame, kad biokuro jėgainė pirmąją šilumą Vilniui patieks šių metų pabaigoje, dirbant bandomuoju režimu. Taigi, Vilniaus kogeneracinė jėgainė ir „Ignitis grupė“ deda visas pastangas, kad projektas būtų įgyvendintas laiku. Be to, apie kiekvieną svarbų jėgainės darbų etapą, kaip ir anksčiau, pranešame visuomenei.“
Siūlo teistis
Dar vienas sprendimas, kurį tarybai pateikė jau praeitame posėdyje Artūras Zuokas, yra siūlymas Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriui ir Vilniaus šilumos tinklams „apskaičiuoti žalos dydį ir įvertinti civilinės atsakomybės sąlygas AB „Ignitis grupė“ ir (ar) kitiems tretiesiems asmenims tinkamai neįgyvendinus Vilniaus miesto centralizuoto šilumos tiekimo ūkio modernizavimo projekto, įrengiant vietinius ir atsinaujinančius energijos išteklius naudojančią kogeneracinę elektrinę“.
O apskaičiavus kreiptis į teismą su ieškiniu.
Po pateikimo šiam A.Zuokui siūlymui buvo pritarta, nors V.Benkunskas tuomet ir išsakė abejonių dėl tokio bylinėjimosi galimybės bei teigė, kad tai tėra politikavimas.
Tačiau antrasis šio klausimo svarstymas sukėlė konfliktą tarp A.Zuoko ir R.Šimašiaus, kuris išjungė pristatymą, teigdamas, kad posėdyje turėtų būti pristatyti komitetų siūlymai, o ne dar kartą tas pats sprendimas, ką A.Zuokas jau padarė prieš kelias savaites.
Pats A.Zuokas pasiūlė daryti pertrauką ir sulaukti teisininkų atsakymo, ar tarybos nariai gali ginti vilniečių interesus. R.Šimašius paragino tokio siūlymo nepalaikyti.
Tarybos nariai pritarė merui – pertrauka nebuvo padaryta.
Prieš sprendimo projektą ragino balsuoti ir V.Benkunskas, kuris pakartojo, kad tai tėra politikavimas. Tarybos narių dauguma pritarė būtent vicemerui ir nepalaikė siūlymo kreiptis į teismą.
