Vasarį prezidentė Dalia Grybauskaitė pateikė Šilumos ūkio įstatymo pataisas, kurios esą panaikins dirbtinas kliūtis nepriklausomiems gamintojams prisijungti prie šilumos tinklų ir, žinoma, atpigins šilumą gyventojams.
Iš tiesų vasarį prezidentė pasiūlė tik numatyti konkrečią tvarką, kaip nepriklausomi šilumos tiekėjai galėtų prisijungti prie monopolijų. Patys principai suformuoti dar 2010 metais. Tuomet numatyta – jeigu nepriklausomi gamintojai gamina šilumą iš atsinaujinančių energijos išteklių, tai penkerius metus šiluma, superkama iš nepriklausomų šilumos gamintojų, negali būti brangesnė negu šilumos tiekėjo palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos.
Tačiau vėliau, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) pirmininko pavaduotojo Dano Janulionio teigimu, šiluma turėtų atpigti apie 30 proc.
„Po tokių pataisų, jei joms bus pritarta Seime, turėtų atsirasti taisyklės, panašiai kaip yra dujų sektoriuje, elektros sektoriuje. Tos tvarkos dabar nėra, todėl kiekvienas elgiasi pagal savo supratimą“, – „15min“ sakė D.Janulionis.
Iškreipta rinka
Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos (LEKA) prezidentas Valdas Lukoševičius teigia, kad energijos iš atsinaujinančių šaltinių gamintojų rėmimas kartais yra nepamatuotai didelis. Anot jo, pramonės įmonės, gaudamos investicijų, stato katilus plynuose laukuose ir itin brangiai.
„Kyla ažiotažas dėl klaidingo signalo rinkai, kad čia yra naudingas verslas. Verslininkai metasi į biokuro katilinių statybą, nors mes suprantame, kad jau veikiančioje katilinėje, kuri turi viską – pastatus, kelius – pastatyti biokuro katilą yra maždaug perpus pigiau“, – „15min“ sakė V.Lukoševičius.
Jo teigimu, problema kyla iš to, kad nepriklausomi šilumos gamintojai nesiūlo pigios šilumos. Todėl ir naujos taisyklės konkurencijos sąlygų esą nepagerins. Labiau apsimokėtų investuoti į didžiųjų miestų katilinių pavertimą biokuro katilinėmis. V.Lukoševičius suskaičiavo, kad dabartines katilines paversti į biokuro katilines kainuotų perpus pigiau nei pastatyti naujas katilines, kurių ir taip yra jau per daug.
O investuoti yra pernelyg patrauklu: „ Didieji miestai neturi nuosavo biokuro katilo, tik Vilnius, ir jų šilumos gamybos kaina, kurios pagrindą sudaro gamtinės dujos, yra labai aukšta. Nepriklausomiems gamintojams, kurie gauna tą pačią kainą, yra labai patrauklu ir apsimoka investuoti.“
Netiki perspektyvomis
„Nereikėtų pasiduoti euforijai, – „15min“ sakė Vidmantas Jankauskas, buvęs VKEKK pirmininkas. – Juk taip pat buvo sakoma – jeigu šilumos punktus atimsime iš šilumos tiekėjų, tai bus pigiau. Neaišku, kas bus, nes kodėl gi negali monopolininkas negali investuoti į naujus pajėgumus?“
V.Jankauskas nemato didelių perspektyvų šilumai pigti: „Šilumos ūkis iš principo yra monopolistinis. Tarkime, ateina „Grigiškės“ ir sako, kad galės vilniečiams pateikti 5 proc. pigesnę energiją. Tai gal dėl to reikės stabdyti „Vilniaus energijos“ katilus ir gal dėl to jai bus nuostoliai? O viską sudėjus šiluma vartotojams gali ir neatpigti.“
Visgi yra ir gerų pavyzdžių. „Klaipėdos energija“, kuri jau dešimtmetį bendradarbiauja su nepriklausomais šilumos gamintojais, tarp didmiesčių pigia šiluma nusileidžia tik Panevėžiui.
Nepriklausomi šilumos gamintojai Klaipėdoje pagamina apie 30 proc. į tinklą patiekiamo šilumos kiekio. Dauguma 5 įmonių pagamintos šilumos yra iš atsinaujinančių energijos šaltinių.
„Faktiškai daugiau kaip 10 metų dirbame su nepriklausomais šilumos gamintojais, – „15min“ pasakojo „Klaipėdos energijos“ technikos direktorius Vilius Buinevičius. – Pirmoji pasirodė „Geoterma“, vėliau – baldų pramonės įmonės. Naujausias tiekėjas – „Baltijos elektrinių investicijos“ – pasirodė prieš porą metų.“
Tačiau, V.Buinevičiaus teigimu, nepriklausomi šilumos gamintojai galutinei šilumos kainai turi nedaug įtakos.
„Tarkime, vasarą mūsų įrenginiai visai nedirba, bet mūsų žmonės, mūsų paruoštas katilas visada pamainoje budi, tik katilas neužkurtas. Jeigu sustoja nepriklausomų šilumos tiekėjų gamyba, vartotojas to turi nepajusti. Mes iškart kuriame savo katilą. Visa tai kainuoja. Žalos nepriklausomi gamintojai nedaro, bet nauda galutiniam vartotojui tikrai nėra didelė. Mūsų sąnaudos yra truputėlį didesnės“, – kalbėjo V.Buinevičius.
Investicijos – ne ta kryptimi?
Planų statyti naujas biokuro jėgaines apstu. „Fortum Heat Lietuva“ statoma biokuru ir atliekomis kūrenama termofikacinė elektrinė Klaipėdos Laisvojoje ekonominėje zonoje turėtų pradėti veikti 2013 metų pirmąjį pusmetį. Ta pati bendrovė tiria galimybes biokuro jėgainę statyti Kaune, su „Fortum Heat Lietuva“ valstybės įmonė „Lietuvos energija“ pasirašė ketinimų protokolą dėl naujos kogeneracinės jėgainės statybos Vilniuje. Prieš kelis mėnesius apie ketinimus statyti biokuro jėgainę pareiškė Vilniaus šilumos tinklų nuomininkė „Dalkia“.
Biomasės energetikos asociacijos LITBIOMA prezidento, buvusio „Rubicon“ koncerno (dabar – ICOR) akcininko, Remigijaus Lapinsko teigimu, problema yra ta, kad ketinama statyti visiškai naujas jėgaines, o ne panaudoti jau esamą infrastruktūrą.
„Svarbiausia yra panaudoti jau esamas katilines ir naudoti jose tą kurą, kuris yra ir bus pigesnis, kuris yra vietinis, atsinaujinantis. Esame fantastinėje padėtyje: palyginti neseniai įstoję į Europos Sąjungą, ji mums siūlo milijardus litų kasmet, tad tuos pertvarkymus galime padaryti netgi ne savo pinigais. Tuomet šiluma tikrai atpigtų“, – kalbėjo R.Lapinskas.
Jo teigimu, visiškai naujas jėgaines reikėtų statyti tik tuo atveju, jei pertvarkyti jau esančių jėgainių būtų neįmanoma. R.Lapinskas skaičiuoja, kad šiluma gyventojams, pastačius naują biomasės jėgainę, atpigti galėtų per 3–4, daugiausia – penkerius metus.
„Jeigu įmonė investuoja savo arba skolintas lėšas, tai reikia ir atiduoti paskolą, ir ją aptarnauti. Tokiu atveju neišeina išlaikyti šilumos kainos, nesvarbu, kad kuras pigesnis“, – sakė R.Lapinskas.
„Fortum Heat Lietuva“ atstovas žiniasklaidai Andrius Kasparavičius „15min“ tikino, kad, bent jau jų statomos jėgainės Klaipėdoje atveju, investicijos skaičiuojant šilumos kainą beveik neturės įtakos, daugiausia lems kuro kaina.
„Biokuras yra toks pat kuras, kaip ir kiti, – tada, kai jo paklausa pasidaro didelė, auga ir jo kaina. Investicija į objektą nėra esminis dalykas“, – kalbėjo A.Kasparavičius.
Šiluma būtų pigesnė, jei jėgainėje būtų deginamos tik šiukšlės, tačiau jų esą nepakaks. Be to, A.Kasparavičiaus teigimu, dabar skaičiuojant šilumos kainą remiamasi kuro kaina, todėl neaišku, kaip bus skaičiuojama, jei kuras (šiukšlės) nekainuos nieko.
