Pasak jo, problema siekiant atskirti užsikrėtusius koronavirusu ir kitus karščiuojančius bus sprendžiama lapkritį pasirašius sutartį su kuria nors Klaipėdos ligonine.
„Mes turime tik patikros punktą, karščiavimo klinikos dabar neturime. Kalbėjome su vyriausiuoju gydytoju, kad jie sudarys sutartį su Klaipėdos universitetine ligonine, kad jie faktiškai priimtų tuos karščiuojančius ir už kiekvieną karščiuojantį pacientą atskirai mokėtų, pagal faktą“, – BNS sakė meras.
Šilutės ligoninės vyriausiais gydytojas Viktoras Šileikis dar spalio 19-ąją pasirašė įsakymą, jog ligoninės patalpose esančioje karščiavimo klinikoje bus priimti tik atvykusieji su neigiamu koronaviruso testu.
Jis BNS sakė, kad taip padaryta dėl to, jog ligoninė neturi tam tinkamų patalpų, ir dėl darbuotojų saugumo: ligoninėje yra koronaviruso židinys, uždarytas Terapijos skyrius, susirgus medikams, neliko nė vieno dirbančio vidaus ligų gydytojo, kuris galėtų priimti COVID-19 ligonius, o iki lapkričio 9-osios apskritai neteikiamos jokios paslaugos.
„Mes turėjome įjungti saugiklius“, – sakė jis.
Šiuo metu savivaldybėje, anot jo, karščiuojantieji kreipiasi į šeimos gydytoją, o šis juos nukreipia koronaviruso tyrimams į mobilų patikros punktą.
„Mes perėmėme tą funkciją. Bet jei pas mus sąlygų nėra priimti atskirame pastate, nėra galimybių – mes irgi mėginame apsaugoti savo darbuotojus ir pacientus. Visa istorija. Ruošiamės pasirašyti sutartį su Klaipėda, pažiūrėsime, kas buvo steigėjas karščiavimo klinikos, turbūt, Jūrininkų ligoninė“, – sakė V.Šileikis.
A.Veryga: savivaldybė turi rasti išeitį
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga BNS teigė, kad sprendimas įsileisti tik testus turinčius karščiuojančius žmones nėra suprantamas, nes ši idėja ir buvo skirta, jog vietoje būtų galima atskirti koronavirusu užsikrėtusius ir kitus ligonius.
„Prasmės neleisti į karščiavimo kliniką paciento, kuris neturi neigiamo covido testo – nesuprantu tokios logikos. Nes karščiavimo klinikos tam ir buvo sukurtos, kad personalas būtų maksimaliai apsaugotas, bet pacientai galėtų be apribojimų kreiptis“, – sakė jis.
Iškilus problemai, A.Veryga paragino savivaldybę surasti kitas tinkamas karščiavimo klinikai patalpas. Jis taip pat sako, kad savivaldybės gali nukreipti pacientus ir į kitą savivaldybe, bet tokiu atveju turėtų pasirūpinti jų nuvežimu.
„Jei savivaldybė pasirūpina pacientais, kuriems tektų važiuoti į Klaipėdą ar į kitą didesnį miestą – gal ir gali būti toks sprendimas. Bet turėkime galvoje, kad ne visi žmonės turi asmeninį transportą, ne visiems jiems būtų paprasta pasiekti tokią vietą. Jei savivaldybė taip ir daro, ji turėtų pasirūpinti tais, kurie neturi savo transporto, galimybės nuvykti, kad jie nesugalvotų karščiuodami dar važiuoti tarpmiestiniais autobusais ar panašiai“, – sakė ministras.
