Pretenduodamas tapti Vilniaus meru, A.Zuokas žadėjo tuoj pat imtis reformų, kurios atneš greitos naudos miestui. Tačiau praėjus keliems mėnesiams mieste esminių permainų nesimato, nors kai kas ir pasikeitė.
Uždegti žibintai kirto per kišenę
Naktį sostinės gatvėse vėl įjungiami visi žibintai. Anot A.Zuoko, žala, kurią sostinė patyrė būdama silpnai apšviesta, kur kas didesnė, negu teks sumokėti už miesto apšvietimą. Esą tereikia atsisakyti vieno iš mero pavaduotojų etatų ir pinigų užteks sumokėti už pusmečio gatvių apšvietimą. Pavaduotojų A.Zuokas turi tris, o ne keturis, kaip turėjo jo pirmtakas Raimundas Alekna. Nepaisant to, skolos už apšviestą miestą vis didėja.
Bendrovės „Vilniaus gatvių apšvietimo elektros tinklai“ direktoriaus pavaduotojas Juozas Bartkevičius patvirtino, kad dabar gatvėse įjungiamos visos lempos, tačiau pinigų sumokėti už elektros energiją trūksta. Iki liepos 15 dienos už birželį sunaudotą energiją sostinės savivaldybė pinigų nepervedė, nors iki tada jau turėjo būti atsiskaityta su elektros tiekėjais.
„Dar LESTO mums grėsmingo pranešimo ar grasinimo, kad atjungs tiekimą, nesiunčia ir, ko gero, to nedarys, bet pradės kapsėti delspinigiai. Birželio mėnesio sąskaita, palyginti su sausio, nors miestas tada buvo apšviestas tik iš dalies, buvo mažesnė apie 50 proc.“ – tikslios sumos, kiek miestui kainavo apšviesti gatves birželį, nenorėjo atskleisti J.Bartkevičius.
Per metus už gatvių apšvietimą elektros energiją tiekiančiai bendrovei tenka sumokėti apie 7,5 mln. Lt. Tačiau kadangi energija brangsta kone kiekvieną mėnesį, ši suma šiemet gali pasiekti ir 8 mln. Lt.
Leis lipti per visas duris
Žadėjęs sumažinti šildymo kainas, meras to padaryti nesugebėjo – nuo rugpjūčio mėnesio šildymas ir karštas vanduo sostinėje dar labiau brangsta.Dar vienas į rinkimus ėjusio A.Zuoko pažadas bus įgyvendintas nuo rugpjūčio 1 dienos. Tą dieną bus atšaukta įlaipinimo pro priekines duris į miesto visuomeninį transportą tvarka. Mero teigimu, troleibusai ir autobusai ne veltui gaminami su keliomis durimis, todėl per jas visas ir turėtų būti leidžiama tiek įlipti, tiek išlipti.
Tokį žingsnį kritikuoja opozicija – esą meras atšaukė visoje Europoje pasiteisinusią įlaipinimo tvarką.
„Gyventojai jau priprato prie naujosios tvarkos, tą pripažįsta ir kontrolieriai, nes sumažėjo zuikių, vadinasi, autobusų ir troleibusų bendrovės patiria mažiau nuostolių. O čia ėmė ir viską atšaukė, grąžino senąją tvarką. Tai visiškai nelogiškas sprendimas, pareikalausiantis papildomų lėšų ir didinsiantis nuostolius“, – įsitikinęs Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos vadovas sostinės taryboje Vidas Urbonavičius.
Administracijos reforma
Nuo liepos 1-osios savivaldybėje įgyvendinta administracijos reforma. Opozicija ją ir vėl sukritikavo kaip nepamatuotą ir gerai neapsvarstytą. Po reorganizavimo savivaldybėje atsirado daugiau departamentų, tačiau meras tvirtino, kad darbuotojų skaičius neaugs – esą bus bandoma išsiversti su iki tol dirbusiais, siūlant jiems kitas pareigas.
Kiti mero pažadai realybe kol kas nevirto. Žadėjęs sumažinti šildymo kainas, meras to padaryti nesugebėjo – nuo rugpjūčio mėnesio šildymas ir karštas vanduo sostinėje dar labiau brangsta. Aviacijos bendrovės Vilnius taip pat kol kas neturi. Kaip ir futbolo stadiono. Neturime ir viešųjų vandens kolonėlių, kurias žadėta pastatyti dar birželį.
Šimtadienį pasitiks Turine
Pats meras pakomentuoti, kokios jam buvo šitos šimtas dienų, nebuvo linkęs. Praeitą savaitę sakęs, kad iki šimtadienio dar turįs apie savaitę, per kurią daug ką nuveiks, šios savaitės pradžioje A.Zuokas išvyko į komandiruotę Turine.
Čia, anot savivaldybės pranešimo spaudai, jis domisi transporto sistemos ir jos valdymo sprendimais, gatvių apšvietimui naudojama modernia ir taupia šviesos diodų (LED) technologija, automobilių stovėjimo aikštelių integravimo sprendimais.
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Jonas Pinskus |
Jonas Pinskus, Vilniaus vicemeras, Darbo partijos atstovas: „Labai šaunus laikas“
Šitie mėnesiai buvo labai įdomūs. Buvo ir sudėtingesnių periodų, bet tai labai šaunus laikas, bent jau kuravimo srityse teko apsibrėžti prioritetus, darbai pradėjo judėti į priekį. Tik dar neaišku, kad jie pasimatys ir kas medalius susirinks už tuos darbus.
Kadangi politikoje nesu naujokas, todėl niekas čia manęs nestebina. Visur reikia judėti, tartis, atsirinkti prioritetus ir dirbti.
Tikrai nesigailiu palikęs Seimą ir atėjęs dirbti į Vilniaus savivaldybę, nes visada sakau, kad esu labiau vykdomosios valdžios atstovas, negu įstatymų leidžiamosios. Todėl galiu pasakyti, kad atradau save. Man miesto savivaldoje labai įdomu dirbti.
Romas Adomavičius, Vilniaus vicemeras, socialdemokratas: „Dirbti dabar lengviau“
Nebuvo tie mėnesiai lengvi, kaip ir visada naujai koalicijai būna visko. Kita vertus, kai ką pavyko padaryti, kai kurie projektai pajudėjo, nors iki rimtų rezultatų dar toli.
Sudėtinga lyginti dabartinę koaliciją su dirbusia iki rinkimų. Anoje koalicijoje buvo tokia nuostata, kad geriau kuo daugiau klausimų atidėti, ypač prieš rinkimus. Dabar klausimų sprendimas yra kitoks, jeigu yra klausimas, apsitariame, kaip spręsime, jeigu šiuo metu negalime išspręsti, tai spręsime po savaitės. Viskas vyksta aktyviau ir greičiau.
Įtakos tam turi ir tai, kad tai ne rinkimų laikas, ir kad atėjo naujų žmonių. Atsirado daug žmonių, kurie nesupranta, kodėl sprendimus reikėtų vilkinti. Be to, yra ir patyrusių žmonių, kurie supranta, kad vilkinti jau niekaip negalima, o reikia imti ir daryti sprendimus. Dirbti dabar lengviau, konkrečiau, paprasčiau.
Bronius Cicėnas, „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos vadovas: „Auga miesto skolos“
Pažadų yra labai daug, tą visi girdi, bet veiksmų, kurie būtų padaryti, nesimato. Iš blogiausių padarytų darbų yra perduotos „Vilniaus energijos“ akcijos antrinei „Dalkios“ įmonei.
Taip pat buvo priimtas sprendimas išnuomoti Kalvarijų turgavietę 25 metams. Ar tai geras darbas, ar blogas parodys ateitis.
Kai prieš tris mėnesius atėjome į valdžią, miesto skola buvo per 900 mln. Lt. Dabar yra pasiskolinta dar daugiau nei 200 mln. Lt, tą padarė jau A.Zuokas. Dalį iš tų paskolų teko atiduoti bankams už senas paskolas, kiti pinigai panaudoti investiciniams projektams. Todėl savivaldybės biudžeto skola viršijo milijardą litų – ji yra didesnė negu pats biudžetas. Deklaruota buvo, kad reikia kaip nors bandyti kapstytis ir biudžetą iš skolų traukti, o viskas vyksta atvirkščiai – toliau klampinama į skolas.
Andriaus Ufarto/BFL nuotr./Vidas Urbonavičius |
Vidas Urbonavičius, TS-LKD frakcijos vadovas: „Jokio kokybinio proveržio“
Teigiamų darbų mažokai, net nelabai matyčiau, o neigiamų – visa krūva, nuo buitinių, kaip europietiško sprendimo lipti į visuomeninį transportą per priekines duris atšaukimas, iki gerai žinomo rubikono tolesnio protegavimo.
Kol kas aš nematau jokio kokybinio proveržio ar bent jau aiškių planų, kaip tai galima padaryti. O būnant savivaldybės tarybos posėdžiuose, kai matai, kaip nepagarbiai elgiamasi su koalicijos partneriais, apskritai kyla klausimas dėl tam tikrų etinių, kultūros, takto, mandagumo dalykų. Tai labai stebina.