Renginyje dalyvavo Krašto apsaugos ministerijos ir kariuomenės bei Švietimo ministerijos vadovybė, buvę Lietuvos karo akademijos viršininkai, universitetų rektoriai, užsienio valstybių atstovai, svečiai. Istorikas prof. habil. dr. Alfonsas Eidintas skaitė pranešimą „Karo mokyklos vaidmuo įtvirtinant Lietuvos valstybę“, kariūnai atliko muzikinę programą, grojo Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų bigbendas.
Ištakos siekia XVIII amžių
Lietuvos karių ruošimo sistemos pradžia galima laikyti XVIII amžiaus vidurį, kuomet 1747 m. kunigaikštis Mykolas Kazimieras Radvila Nesvyžiuje įkūrė privatų kadetų korpusą – Riterių mokyklą. 1765 m. Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Stanislovas Augustas Poniatovskis Varšuvoje įsteigė bendrą Lietuvos ir Lenkijos karininkų rengimo instituciją. Dar po 8 metų LDK iždininkas Antanas Tyzenhauzas Gardine įkūrė karo mokyklą. 1782 m. ji, pavadinta Kadetų korpusu, buvo perkelta į Vilnių ir čia gyvavo iki Abiejų Tautų Respublikos okupacijos 1794 m.
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija (LKA) savo istorijos pradžia laiko 1919 m. sausio 25 dieną, kai buvo įsteigta Karo mokykla. Jos pirmuoju viršininku buvo paskirtas karininkas Jonas Galvydis-Bykauskas.
Pirmasis Karo mokyklos viršininkas savo atsiminimuose rašė, kad svarbiausias jos uždavinys – išleisti jaunus karininkus: „Prieš pirmą Karo mokyklos kadrą stovėjo uždavinys – sudaryti naują grynai lietuviško tipo karininką, pasisavinant šį tą sau iš kitų, o svarbiausia, atkuriant ryšius ir semiant iš žilos, garbingos lietuvių tautos senovės ir viską taikant prie dabarties gyvenimo aplinkybių“.
Anot pirmojo karo mokyklos viršininko, kariūnai, kaip busimieji karių auklėtojai ir mokytojai, turėjo įkūnyti tauriausias savo tautos savybes ir demonstruoti deramą kultūros lygį. Ir tik nuo jų elgesio su pavaldžiais kariais priklausė, kaip piliečiai įsisąmonins savo pareigas valstybei, ar bus pasiruošę ją ginti visomis išgalėmis. Taip pat Jonui Galvydžiui–Bykauskui išskirtinės vertybės ugdant jauną karininką buvo tikėjimas, karo mokslas, kultūra, kas ir šiandien Lietuvos karo akademijoje neprarado reikšmės.
1929 m. švenčiant Karo mokyklos dešimtąsias metines, Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas Smetona sutiko tapti jos globėju. Karo mokyklai buvo įteikta kovinė vėliava, nuo tada ji pradėta vadinti Pirmojo Lietuvos Prezidento karo mokykla.
Nuo 1932 m. Karo mokykloje pradedamas leisti žurnalas „Kariūnas“, kuris leidžiamas ir dabar Lietuvos karo akademijoje. Nepaisant okupacijos ir kitų kliūčių, daugiau 85 metus įsteigtas žurnalas gyvuoja ir jį mielai skaito ne tik Akademijos kariūnai, absolventai, karininkai, tarnautojai civiliai, bet ir gimnazijų moksleiviai, kitų universitetų studentai.
Jau Karo mokykloje susiformavo ir šiandien Akademijoje gyvuoja išlikęs pakėlimo į karininkus ceremonialas, kurio metu Lietuvos Respublikos Prezidentas, suteikdamas karininkui pirmąjį laipsnį, kardu paliečia kiekvieno absolvento petį garsiai ištardamas karininko priesaką: „Be reikalo nepakelk, be garbės nenuleisk!“
Kaip dabar Akademija, taip ir tuomet Karo mokykla ugdė karininkus, tapusius puikiais vadais-lyderiais ir likusius pavyzdžiu mums visiems. 1926–1929 m. Karo mokykloje mokėsi ir būsimasis partizaninio judėjimo vadas generolas Jonas Žemaitis, kurio vardu dabar vadinama Akademija.
Iki 1940 m. Pirmojo Lietuvos Prezidento karo mokykla išleido 20 kadrinių karininkų ir 14 aspirantų laidų. Prasidėjus okupacijai, 1940 m. Karo mokykla dar spėjo išleisti XXI ir XXII kadrinių karininkų laidas bei XV aspirantų laidą.
Vertybės išliko tos pačios
Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, 1992 m. birželio 16 d. Lietuvos Vyriausybė priėmė nutarimą „Dėl Krašto apsaugos akademijos steigimo“, kuriuo vadovaujantis buvo įsteigta Krašto apsaugos mokykla. Ši data ir laikoma oficialia LKA įkūrimo diena.
1992 m. rugpjūčio 30 d. Krašto apsaugos mokyklai įteikta kovinė vėliava. Joje aukso raidėmis išsiuvinėtas šūkis: „Mūsų ginklas, mūsų mokslas – Lietuvai Tėvynei“. 1994 m. sausio 18 d. LR Seimo sprendimu Krašto apsaugos mokykla reorganizuota į Lietuvos karo akademiją. Tų pačių metų liepos 20 d. Akademija išleido pirmąją karininkų laidą - 111-ai absolventų buvo suteiktas leitenanto laipsnis.
Nuo 2000-ųjų pagrindinėje šalies karininkų „kalvėje“ įvyko keletas pokyčių, kuriais siekta išplėsti studijų programas, padaryti jas dar patrauklesnes platesniam jaunuolių ratui. 2000 m. rugsėjo 1 d. į Akademiją pradėta priimti ir merginas. 2015 m. birželio mėn. Akademijoje bakalauro studijas baigė pirmoji puskarininkių laida, o rugsėjo 1 d. pradėta vykdyti nauja LKA ir LEU jungtinė bakalauro studijų programa „Istorija ir pilietinis ugdymas“, rengianti istorijos ir pilietinio ugdymo mokytojus. Nuo 2016–2017 mokslo metų Akademija pradėjo vykdyti naują Nacionalinio saugumo ir gynybos bakalauro universitetinių studijų programą, pagal kurią rengiami karininkai, aukštos kvalifikacijos nacionalinio saugumo ir karybos specialistai.
2017 m. birželio 16 d. LKA minėjo 25-ąsias įkūrimo metines. Per 25-erius veiklos metus čia buvo parengta ir Lietuvos karininkų korpuso gretas papildė 24 dieninių (nuolatinių) studijų karininkų laidos - 1 737 įvairių specializacijų karininkai, o kartu su ištęstinėmis (neakivaizdinėmis) studijomis ir dieninių bei ištęstinių studijų magistrais iš viso parengta 2 502 karininkai. Nuo Akademijos įkūrimo įvairius kvalifikacijos kėlimo kursus baigė daugiau kaip 10 000 Lietuvos ir užsienio karininkų ir tarnautojų.
Gen. J.Žemaičio Lietuvos karo akademija rengia ir ugdo visapusiškai išsilavinusius, kritiškai mąstančius ir savarankiškus karininkus. Nors laikai jau kiti, pasikeitė visuomenė, tačiau Akademijos puoselėjamos vertybės išliko tos pačios, kaip buvo ir tarpukario Lietuvoje kariūnai mokomi tapti patriotiškais, pavyzdingais, atsakingais, gebančiais savarankiškai priimti sprendimus vadais. Kokybišką būsimų karininkų rengimą ir ugdymą šiuolaikinėje visuomenėje užtikrina efektyviai suderintos universitetinės ir karinės studijos.
Vėliava įteikta naujajam viršininkui
Minint Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos 100-ąsias įkūrimo metines, sausio 25 d. krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis iškilmingos ceremonijos metu dalinio kovinę vėliavą įteikė naujajam Akademijos viršininkui pulkininkui Juozui Kačergiui.
Plk. J.Kačergius tarnybą krašto apsaugos sistemoje pradėjo 1992 m. Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) Marijampolės rinktinės 410 kuopos vadu. Vėliau vadovavo KASP Marijampolės apskrities 1 batalionui, Motorizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ mokomajai kuopai, tarnavo įvairiose pareigose Lietuvos kariuomenėje. 2007–2012 m. ėjo Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos direktoriaus pareigas, vėliau dirbo Gynybos atašė Jungtinėse Amerikos Valstijose, prieš paskyrimą ėjo Krašto apsaugos ministerijos Generalinio inspektoriaus pareigas.
Pulkininkas karinį išsilavinimą įgijo Danijos karo akademijoje, taip pat yra baigęs JAV Vadų ir generalinio štabo karininkų kursus. Už sąžiningą ir pavyzdingą tarnybą ne kartą buvo skatintas Lietuvos Respublikos prezidento, Krašto apsaugos ministro, Kariuomenės vado, pajėgų vadų apdovanojimais – jam įteiktas Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medalis, Lietuvos kariuomenės pajėgų medalis „Už pasižymėjimą“, Krašto apsaugos sistemos medalis „Už nuopelnus“, kiti apdovanojimai.
Perimdamas Akademijos viršininko pareigas, plk. J.Kačergius teigė, kad savo tarptautinę patirtį bandys pritaikyti vadovaudamas šiai aukštajai mokyklai, savo žinias ir gebėjimus perteikti akademijos bendruomenei. „Tikiu, kad antro LKA šimtmečio kelias bus Laisvoje šalyje, su didelėmis visos akademijos bendruomenės ambicijomis, kurios koja kojon žengs su visos Krašto apsaugos sistemos poreikiais, - sako pulkininkas.
Sveikinu visus Lietuvos karo akademijos bendruomenės narius ir draugus su šimtmečiu. Dėkoju visiems prisidedantiems prie karininkų ugdymo ir tobulinimo. Ir šviesa, ir tiesa mus žingsnius telydi!“
