„Lietuviai daug nukentėjo nuo rusų, todėl galbūt jie supras, kaip jaučiamės mes, sirai“, – BNS sakė K.Helmi.
Interviu braukdama ašarą ji ragino nenusigręžti nuo pabėgėlių, sakydama, kad gyvenimas Sirijoje yra nepakeliamas, o ji pati nuolat išgirsta apie artimų draugų žūtį apsiaustame Alepo mieste.
– Dalis lietuvių įtariai žiūri į atvykėlius iš Sirijos. Kokią žinią perduotumėt šiems žmonėms?
– Sirai buvo priversti išvykti iš šalies, nes gyvenimas šalyje nepakeliamas. Prieš penkerius metus pradėjome revoliuciją prieš režimą, tironus vadovus. Tėvas valdė šalį 30 metų, vėliau atėjo sūnus, kuris valdė dar 10 metų. Tie, kas ištardavo žodį prieš valdžią, tiesiog dingdavo. Tikėjomės padaryti spaudimą valdžiai, kad ji imtųsi permainų. Bet režimo veiksmai lėmė smurtą ir prasidėjo susirėmimai tarp režimo ir laisvės kovotojų. Netrukus visi įsitraukė į karą, prie režimo prisidėjo kovotojai iš Irano, Libano, Afganistano.
Vėliau įsitraukė rusai, pradėjo bombarduoti miestus, aiškindami, kad taikosi į ISIS („Islamo valstybės“ grupuotę). Tarptautinė bendruomenė sako, kad taikosi į radikalias islamistų grupes kovoje prieš terorizmą, o šie taikosi į civilius. Sirai atsidūrė mažoje teritorijoje, kur jie tapo visų taikiniais. Pabėgėlių stovyklose gyvenimas baisus, ten žmonės miršta, todėl jie atvyksta į Europą.
Eiliniams lietuviams noriu pasakyti, kad sirų pabėgėliai nėra teroristai, jiems tiesiog reikia erdvės kvėpuoti, kol galės grįžti į Siriją.
– Sirijai tapus geopolitinių susikirtimų centru, kol kas karo baigties nematyti. Kokia gali būti išeitis?
– Išeitis būtų sukurti neskraidymo zoną, kad (prezidentas Basharas) Assadas ir rusai negalėtų bombarduoti žmonių. Sirai mokėtų susidoroti su radikalais, jie neturi lėktuvų ir negali bombarduoti žmonių. Civiliai gali pasitraukti iš mūšio lauko, bet lėktuvai taikosi į pastatus, kur jie gyvena.
Ką tik „Facebooke“ pamačiau, kad žuvo dar vienas draugas. Sunku suskaičiuoti aukas. Niekas negali įsivaizduoti, kas dedasi mieste.
Alepas apsiaustas nuo kovo mėnesio. Rusų naikintuvai masiškai bombarduoja miestą. Vakar jame žuvo mano draugas. Sugriuvo pastatas, kuriame jis buvo... Ką tik „Facebooke“ pamačiau, kad žuvo dar vienas draugas. Sunku suskaičiuoti aukas. Niekas negali įsivaizduoti, kas dedasi mieste.
Naikintuvai niekad nesustoja, nei dieną, nei naktį. Jie siekia išvalyti miestą, kad režimas galėtų paskelbti pergalę prieš šiuos žmones.
Žmonės pradėjo gyventi rūsiuose, ten įsikūrė mokyklos, ligoninės. Bet dabar jie pradėjo naudoti raketas, kurios žmones pražudo ir rūsiuose. Papasakosiu istoriją apie mano draugę Alepe. Prasidėjus oro smūgiams, ji uždraudė savo vaikams išlįsti iš rūsių. Bet kai raketa pataikė į rūsį, ji apsigalvojo ir pasakė: leisiu vaikams žaisti gatvėje, nes bet kokiu atveju juos prarasiu, tegu pabūna laimingi. Ji man atsiuntė nuotrauką su vaikais gatvėje...
Lietuviai daug nukentėjo nuo rusų, todėl galbūt jie supras, kaip jaučiamės mes, sirai. Tikiuosi, jie gali prisidėti prie tarptautinio spaudimo rusams sustabdyti žiaurumus.
– Dalis pagal ES programą atvykusių sirų iš Lietuvos išvyko į Vokietiją ar Švediją. Kai kurie lietuviai sako, kad tai įrodo, jog jie tiesiog ekonominiai migrantai, todėl jų priimti neverta.
– Man gėda dėl tokio elgesio. Ne visi sirai yra angelai, yra blogų žmonių, kurie rūpinasi tik savimi. Vieni žmonės prarado namus, buvo priversti išvykti dėl saugumo, ir pirma saugi vieta jiems tapo rojumi. Bet kiti išvyko iš režimo kontroliuojamos teritorijos, kur nebuvo jokių bombardavimų, tiesiog norėdami geresnio gyvenimo. Jie leidžia sau būti išrankūs, nes nieko neprarado ir nėra psichologiškai sugniuždyti. Tik dalis pabėgėlių yra sirai, kiti yra ekonominiai migrantai iš viso pasaulio, tik apsimetantys sirais. Nėra aparato, kuris galėtų patikrinti, ar žmogus yra iš Sirijos. Visiškai suprantu, jei žmonės nepatenkinti dėl tokio elgesio.
– Todėl kai kurie siūlo, kad nuo blogų atvykėlių geriausia apsisaugoti visai uždarant sienas.
– Suprantu tai. Jei būčiau lietuvė, galbūt pritarčiau sienos statybai. Bet prieš pradedant svarstyti apie sieną, tegu tarptautinė bendruomenė sustabdo naikintuvus, žudančius žmones. Tada niekas nebėgs iš Sirijos ir nereikės jokių sienų.
Atrinkti pabėgėlius padėtų žmonės, gerai kalbantys arabiškai. Jei kažkas prisistato, kad esu tas ar tas, aš galiu lengvai suprasti jo dialektą, ar jis siras, libanietis ar ne arabas.
– Ar tikitės grįžti į Siriją?
– Iš Sirijos išvykau 2013 metais. Tada buvau įsitikinusi, kad tik dviem mėnesiams. Tikiu, kad vieną dieną grįšiu, bet neįsivaizduoju kada.
----------
K.Helmi dirbo pogrindiame laikraštyje „Enab Baladi“, pernai laimėjo Annos Politkovskajos premiją už moterų teisių gynimą. Šiuo metu ji dirba britų finansuojamame projekte Turkijoje, jis remia moterų pogrindinius tinklus Sirijoje kovojant su smurtu.
