„Buvo kreipimaisi į Širvintų savivaldybę ir kadangi per keturis posėdžius nepavyko to padaryti, informavome Vyriausybę apie susidariusią situaciją. O Vyriausybė savo ruožtu teikia klausimą Vidaus reikalų ministerijai. Ministerija dabar turi spręsti dėl laikino tiesioginio valdymo įvedimo, ar yra poreikis, ar ne“, – BNS ketvirtadienį sakė J.Arlauskas.
Anot jo, Vyriausybė raštą ministerijai perdavė trečiadienį.
Jis sako nepamenantis tokios situacijos per savo darbo praktiką.
Aš penktą kartą teiksiu šį klausimą. Suprantu, jei neteikčiau piktybiškai... Bet aš teikiu“, – tvirtino Širvintų rajono merė.
Teisės aktai numato, kad tiesioginis valdymas savivaldybės teritorijoje gali būti laikinai įvedamas, jeigu savivaldybės taryba per nustatytą laiką nesudaro Vietos savivaldos įstatyme nustatytų savivaldybės tarybos komisijų ar nepaskiria šių komisijų pirmininkų.
Merė Živilė Pinskuvienė BNS teigė, kad politikai nepatvirtino dviejų opozicijos siūlytų kandidatų suabejojus jų tinkamumu: konservatorius Virgilijus Sarpauskas yra deklaravęs, jog buvo teistas už vagystę, o socialdemokratė Ana Kuznecovienė pripažinta pažeidusi viešų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymą, nes laiku nedeklaravo interesų.
„Etikos komisijos pirmininkas nėra patvirtintas – aš juos kiekvieną posėdį teikiu, bet tarybos nariai neprabalsuoja. Tarybos nario mandatas yra laisvas, kaip ir Seimo nario, o opozicija, manau, turėtų galbūt atsakingiau parinkti kandidatą. Taigi Širvintos turi ruoštis naujiems mero ir tarybos narių rinkimams“, – tvirtino merė.
Ž.Pinskuvienė taip pat tvirtino, kad pirmajame posėdyje opozicija teikė „darbiečio“ Alfredo Astiko kandidatūrą, tačiau jis pats ją atsiėmė. A.Astikas taip pat yra deklaravęs, jog teismo yra pripažintas kaltu dėl šmeižto.
Ž.Pinskuvienė savivaldybėje turi 15 savo komiteto „Už sėkmingą Širvintų kraštą“ atstovų daugumą iš 21 tarybos nario. Opozicijoje yra 6 politikai: po vieną Darbo partijos, konservatorių ir socialdemokratų atstovą bei du valstiečiai.
Ji žada vėl siūlyti opozicijos kandidatą į Etikos komisijos vadovus rugsėjo 30-ąją vyksiančiame posėdyje.
„Aš penktą kartą teiksiu šį klausimą. Bet net Vyriausybės atstovas laiške ministrui pirmininkui yra parašęs, kad taryba balsavo prieš merės teiktą opozicijos siūlomą kandidatą. Suprantu, jei neteikčiau piktybiškai... Bet aš teikiu“, – tvirtino merė.
Vyriausybės atstovas J.Arlauskas sako nepamenantis tokios situacijos per savo darbo praktiką.
V.Sarpauskas BNS tvirtino, kad savo teistumą prieš savivaldos rinkimus nurodė per klaidą, nes vėliau gavo pažymą iš Vidaus reikalų ministerijos, jog teistas nėra, tačiau Vyriausioji rinkimų komisiją šios klaidos, anot jo, neištaisė.
„Esu turėjęs smulkų nusižengimą sovietmečiu, bet kaip jis buvo įvertintas pagal tarybinę teisę, aš nežinau ir neprisimenu ir nežinau, kaip jis būtų vertinamas pagal Lietuvos teisinę sistemą“, – tvirtino politikas.
Jo nuomone, savivaldybės Etikos komisijos sprendimas, kuriuo kita kandidatė vadovauti šiai komisijai A.Kuznecovienė buvo pripažinta pažeidusi įstatymus, yra neteisėtas, nes komisiją į pirmąjį posėdį gali šaukti tik pirmininkas, kurio iki šiol nėra.
Ministrė: laikinas tiesioginis valdymas nedaro garbės
Vilnius, rugsėjo 12 d. (BNS). Laikinas tiesioginis valdymas nedaro garbės nė vienai savivaldybės tarybai, sako Vyriausybės atstovo raštą dėl tiesioginio valdymo Širvintose gavusi vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė.
R.Tamašunienė ketvirtadienį BNS sakė šiuo metu dar negalinti įvertinti, ar yra pagrindas įvesti tiesioginį valdymą Širvintų rajone, ministerija vertins gautą informaciją ir priims sprendimą.
„Gautas Vyriausybės atstovo pranešimas apie įstatymų nesilaikymą, nauja taryba iki šiol negali išsirinkti Etikos komisijos, ji yra privaloma kiekvienoje savivaldybėje“, – apie situaciją sakė R.Tamašunienė.
„Mes privalome tą informaciją įvertinti ir spręsti, ar teiksime nutarimo projektą, ar greitai taryba susizgribs, kad priemonės taikomos pačios drastiškiausios, nes laikinas tiesioginis valdymas nedaro garbės nė vienai tarybai, kuri nesugeba atiduoti opozicijai priklausančių postų ir įsteigti komisijos, kui privalo veikti“, – kalbėjo ministrė.
Vidaus reikalų ministerija BNS informavo, kad šiuo metu situacija yra vertinama. Įstatymai numato, kad tiesioginis valdymas savivaldybėje įvedamas galutiniu Seimo nutarimu, šį klausimą prieš tai turi svarstyti ir Seimui teikti Vyriausybė. Atitinkamus nutarimų projektus, gavusi kreipimąsi, Vidaus reikalų ministerija turi parengti per penkias darbo dienas, Vyriausybė apsispręsti turi dar 20 darbo dienų.
