Kaip informuoja ligoninės atstovai, absoliuti dauguma ligoninėje gulinčių COVID-19 sergančių asmenų – nepasiskiepiję ir serga delta atmaina. Skiepyti pacientai sudaro mažiau nei 20 proc. ir dažniausiai turi gretutinių ligų arba buvo skiepyti viena doze, arba užsikrėtė labai greitai po antro skiepo, dar nespėjus susiformuoti imunitetui.
Pasiskiepiję žmonės, skelbiama ligoninės svetainėje, susiduria su labai lengvais koronaviruso simptomais.
Didžioji dalis čia patenkančių pacientų, skirtingai nuo ankstesnių pandemijos pakilimo bangų, yra visų amžiaus grupių.
„Pacientų amžius jaunėja. Nors amžiaus vidurkis siekia ir 60–80 metų, vis daugiau asmenų iki 40 metų. Pastarajį mėnesį pacientų skaičius išlieka nuo 100 iki 137. Nors didelį skaičių pacientų išrašome, tačiau akimirksniu skyriai ir vėl užsipildo. Pastebime, kad pacientų būklės ankstesnių vadinamųjų bangų metu buvo lengvesnės, jie trumpiau gydydavosi ligoninėje. O šiuo metu gulintiems ligoninėje vis dažniau prireikia plaučių ventiliacijos, o pasveikus nuo COVID-19 – ir tęstinio gydymo“, – situaciją ligoninėje apžvelgia Infekcinių ligų departamento vadovė Jolanta Česienė.
Pasak Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiojo gydytojo prof. habil. dr. Vinso Janušonio, situacija labai įtempta.
„Sergamumas COVID-19 liga kelia nerimą. Mėginius tirianti Klaipėdos universitetinė ligoninė nustato kaip niekada daug teigiamų atvejų: pastarosiomis dienomis jų skaičius siekia net 25–30 proc. visų tirtų ėminių, auga ir mirštamumas.
Iš viso ligoninėje yra 120 lovų, skirtų COVID-19 pacientams. Lovų skaičius nuolat didinamas. Šiuo metu ligoninėje iš viso gydomas 121 sergantis COVID-19 pacientas, 22 pacientai gydomi reanimacijos skyriuje. Ligoninė sparčiai pildosi. Nuo pat pandemijos pradžios dirbame sutelktai, komandiškai, budriai. Žinios ir sukaupta patirtis dabar yra pats galingiausias ginklas kovoje su besikeičiančiu virusu. Tačiau didžiausia problema šiuo metu personalo trūkumas. Dėl vienokių ar kitokių priežasčių pastaruoju metu nedirba apie 200 medikų“, – ligoninės pranešime cituojamas įstaigos vadovas.
Dirbu su koronavirusu sergančiais pacientams nuo pat pandemijos pradžios, tačiau šis laikotarpis – pats sunkiausias.
80 proc. serga gretutinėmis ligomis
Beveik visi ligoninėje gulintys pacientai serga delta atmaina, kuri pasižymi greitesnėmis plitimo savybėmis.
Pasak Infekcinių ligų departamento gydytojos Jūratės Šaknienės, koronavirusas ypač pavojingas sergantiems lėtinėmis ligomis, kuriomis serga apie 80 proc. COVID-19 skyriuje gydomų pacientų. Dauguma į ligoninę patenkančių žmonių dažniausiai skundžiasi širdies ir kraujagyslių, onkologinėmis, inkstų ligomis, cukriniu diabetu. Pasak medikų, koronavirusas, turint gretutinių lėtinių ligų, labai pailgina sirgimo laiką ir apsunkina gydymą bei jo eigą.
Anot Infekcinių ligų departamento vyresniosios slaugos administratorės Silvijos Vytienės, išties šio rudens pandemija – didžiulis išbandymas slaugytojoms.
„Dirbu su koronavirusu sergančiais pacientams nuo pat pandemijos pradžios, tačiau šis laikotarpis – pats sunkiausias. Palyginti su praėjusiomis pandemijos bangomis, pacientų būklės būdavo lengvesnės. Didžioji dalis jų patys vaikščiodavo. O šiomis dienomis pacientams reikalinga daugiaprofilinė priežiūra, didesniam skaičiui būtina hemodializė. COVID-19 skyriuose gydomi ne tik terapinio, bet ir chirurginio, neurochirurginio profilio pacientai, taip pat turintys ir kitokių patalogijų.
Slaugytojoms – kiekviena diena – iššūkis. Nežinome, kokius pacientus atveš į skyrių. Sukaupę jėgas ir susitelkę jiems suteikiame įvairiapusišką priežiūrą: pradedant maitinimu, asmenine higiena, stebėjimu ir baigiant žaizdų, potraumine priežiūra“, – pasakojo slaugytoja.
Daugėja sergančių gimdyvių
Pastebima, kad padaugėjo COVID-19 sergančių nėščiųjų ir gimdyvių. Iki spalio mėnesio ligoninėje gimdė 54 koronavirusu užsikrėtusios moterys.
Dvi paskutinės gimdyvės buvo su išreikštais koronaviruso simptomais ir joms reikėjo prailgintos hospitalizacijos bei intensyvaus gydymo.
„Dažniausia tai būna taip vadinami šeimyniniai atvejai. Gimdyvės užsikrečia nuo savo šeimos narių (dažniausiai vaiko). Ar galima vakcinuoti nėščiąsias? Taip galima ir reikia. Jau yra duomenys apie kelis šimtus tūkstančių vakcinuotų neščiųjų tyrimų. Išvados tokios: nenustatyta, kad po vakcinos yra daugiau priešlaikinių gimdymų ar ankstyvų persileidimų, nenustatyta jokių sveikatos sutrikimų neščiajai ar naujagimiui“, – nėščiąsias skiepytis ragina KUL Akušerijos klinikos vadovas prof. dr. Linas Rovas.
Dabar jau nebežinome, ko laukti ir kam ruoštis, tiesiog išliekame budrūs.
Ragina skiepytis
„Pirmos bangos metu vylėmės, kad pandemija greit pasibaigs. Entuziastingai stojome į kovą. Vėliau viltis buvo vakcinos. Apmaudu, kad žmonės nesupranta, kad vienintelė išeitis susidoroti su pandemija – skiepai. Būtent nepasiskiepiję pacientai ir yra dauguma ligoninėje gydomų COVID-19 pacientų.
Beveik kiekvienas, akis į akį susiduręs su grėsmingu koronavirusu, gailisi, kad nepasiskiepijo. Išrašydami iš ligoninės žmones skatiname raginti skiepytis artimuosius. Stebime augančius skaičius ligoninėje. Dabar jau nebežinome, ko laukti ir kam ruoštis, tiesiog išliekame budrūs. Diskutuojame, kad vadinamosios bangos trunka apie du mėnesius. Tačiau kol kas sunku vertinti, nes jei nebus aktyvesnio žmonių skiepijimosi – situacija tik dar blogės“, – sako KUL medikai.
Paslaugos teikiamos
Atkreiptinas dėmesys, nurodo KUL, kad visoje šalyje esant ekstremaliai, kovidinei situacijai yra ribojamos visos sveikatos priežiūros paslaugos. Kiekvienoje ligoninėje, kiekvienoje įstaigoje yra dalinai ribojamos paslaugos.
Klaipėdos universitetinėje ligoninėje visos sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos. Tik šiuo metu šiek tiek ribojamos neurologijos paslaugos, šiek tiek – planinės operacijos. Tai reiškia, kad pacientai planine tvarka yra operuojami, tačiau laukimo terminas yra kiek ilgesnis.